nubūti reikšmė

Kas yra nubūti? nubū́ti I. 1. intr. nugyventi, pragyventi: Kap nubū́si, tep bus gerai Lp. Jie ilgai čia nubùvo, gal kokius tris mėnesius Lnkv. Nubū́s savo amželį Dr. ^ Kas nubū́ta, kap nebūta Rdm. 2. refl. nusistovėti: Karvės nusibùvo prie saito per žiemą Lnkv. 3. intr. praleisti (laiką): Aš ten gerokai nubuvaũ Grž. Kiek nubùvus, in ją atvažiavo tie vyrai Vlk. 4. intr. tvertis, nustygti, ištverti: Be darbo sunku nubū́ti Lp. Tai negali nubūt nė minutės namie Sdk. Eik lauk, jei stuboj nenubūvì Skr. Širdis iš džiaugsmo nenubuvo vietoje rš. | refl.: Nusbùs nusbùs, tai vėl staugia [šuo] Lp. ║ išsilaikyti: Gražūs stalai nenubùs Aps. 5. intr. atsitikti: Dievas žino, kap jam nubùs, kap jam ką Gs. 6. tr. J pamiršti: Nubū̃na par ilgą laiką vaikas motyną Šts. Taip negaliu nubū́ti to savo nabašnyko, nors kažin ką daryk Srv. Savo kraštą nubū́ti sunku J.Jabl. | refl.: Duktė jau galėjo ir nusibū́ti tėvo – seniai miręs Srv. ║ refl. atprasti: Nusibùvo jis, nebenešioja kepurės, jam nebemiela Pn. 7. tr. atsikratyti, išgyvendinti: Šitą karvę reikia nubū́ti – ji niekam neverta Žž. Broliai mislija, kaip savo jaunesnį brolį nuo žemės nubū́ti Ml. Viena bėda jau nubūta! Lp. | refl. tr.: Nusibūsi ligą, jei nosinę numesi kryžkelėj (priet.) Švnč. Vieną bėdą nusbuvaũ! Lp. ║ netekti: Veizėk, kaip būtų didžio daikto nubuvęs, kad ne nusižeminimas ir paklausymas pristojęs SPII181. 8. intr. sumažėti, nusekti, nubėgti: Mūs ežerely daug [v]andenelio nubùvo Tvr. Nubùvo nu pašalio [v]anduo Šts. 9. refl. tr. atlikti: Nusbūt savo reikalas Slk. II. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Nuvargęs nubùvęs priėjo upę BM343. Serbentus tuos ožkos nuėda nubū̃na Rm. Nueisiu nubūsiu prie viešo kelelio LTR(Dkk). | refl.: Nusiprausė nusibuvo ir išėjo Brž. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti