pabūti reikšmė
Kas yra pabūti? pabū́ti I. 1. intr. pagyventi: Juk aš galėčiau lengvai pas sūnų pabūt, vargą nuvargt Skr. Visur išsitrankęs – vienoj vietoj ilgai nepabū̃na Gs. Pabū́stu nedėlią Lz. Tu už mane gerai pabūsi, sunkių darbelių nedirbsi JV114. | refl.: Gal važiuos an Kauną pasibūt (paviešėti) Ėr. ║ refl. ilgai ar gerai pagyventi: Jijė pasibùvo ant svieto J. Mes gerai pasibū̃vam Kdl. ║ galėti būti, gyventi: Močios ne par vieną žentą pabùvo, ne par kitą pabùs Užp. 2. intr. pasiekti nebejauną amžių: Aš dar jauna, o jis jau pabùvęs Lp. Bernas pabùvęs, tegul i mergos pabùvusios ieškos Švnč. Pabùvęs svietas kalba lietuviškai Arm. 3. intr. pastovėti, pasilaikyti, patverti: Mano sūriai jau pabùvę Rm. Yra minkštų, pabùvusių obalių Ėr. Obuoliai – nepabū̃vamas daiktas Rm. Kupetose pabū́sta Lz. Jei kelias pabùs, tai penktadienį nuvažiuosim Grž. | refl.: Tie siūlai nebestipri, jau pasibùvę Skr. ║ neišeiti, pasilikti: Pabūk da, kolei eisi, ne ką gi ir čia veiksi Ut. ║ trukti kurį laiką: Įbingusi liga pabū̃va ilgai J. Pabùvus nueisme Sdk. Pabùvus vėl atėjo vagonas trąšų Ėr. | refl.: Pasibùvus ir pareita girtas Gršl. 4. intr. patarnauti kurį laiką: Nekoks bernas, kad negali ilgai vienoj vietoj pabū́ti Lnkv. | Čia pabūnama vieta (galima ilgiau pabūti tarnaujant) PnmA. II. 1. vartojamas sudurtinio tarinio jungtimi: Šakos pabūs siūlais, ir nupinsiu vainiką Šts. Kamgi gert, kad durnium nepabū́t Ut. 2. vartojamas kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Pakišau pabuvaũ, o jis ištraukė Sb. ◊ pabùvęs nebùvęs neilgai trukęs: Anas pabùvęs nebùvęs atvažiuoja namo Dglš. \ būti; antbūti; apibūti; atbūti; dabūti; įbūti; išbūti; nubūti; pabūti; perbūti; prabūti; pribūti; subūti; užbūti