kalbėti reikšmė
Kas yra kalbėti? kalbė́ti, kal̃ba (kal̃bi Lz), -ė́jo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su anomaliais, kurčiais–nebyliais, neturinčiais kalbos rš. Ar nečius, kad nekalbi? Kp. Agitatorius turi kalbėti taip, kad jį suprastų rš. Lietuviškai kalbė́ti DŽ. Balsu kalbė́ti DŽ. Kalbėjo balsas aiškus ir skardus T.Tilv. Tos kalbõs nèkalbu, užmiršau (apie išmoktą svetimą kalba) An. Pašnibždomis kalbė́ti NdŽ. Ilgą kalbą kalbė́ti NdŽ. Kalbė́ (kalbėk) visa, kalbė́! Lz. Tėvas iškalbingas buvo, ka kalbė́s, kaip ledus krims Vvr. Kalbusis kal̃ba, darbusis dirba J. Muityties yra kalbė́ti, dirbti be naudos J. Mokąs kalbėti (iškalbus) R62. Daug klausyk, maž kalbėk B. Pasiuntinys apie sandarą kalbąs SD71. Tas moka gražiai kalbė́ti K. Tu nežinai, ką tu kalbì K. Saugokis, jeib ne ką pameluotumbei; jeib ne kokį melą kalbė́tumbei KII38. Kalbỹ (kalbėk) gi tu in jį: anas nori su tavim kalbėt Švnč. Tekalbỹ sau (tegu sau kalba), kad nori! Švnč. Kalbėk kalbėk, kol tyliu LTR. Oi kad aš kalbėtau, daug aš pasakytau KrvD158. Džiaugės tėvas ir motulė, kad sūnelis kalbėt ėmė KrvD193. Jis kalba kap senis Švnč. Ar jam samdytas liežuvis, kad nekalbės! Grž. Ar aš tau nesakiau, ar aš tau nekalbėjau? Grž. Daug nekalbėdamas sakyk, kaip yra iš tikrųjų Ėr. Bando kalbėti, kur reikia tylėti Ašm. Mergelė graži žiūrėti, meili kalbėti J.Jabl. Ką tu kalbi – ne teip sakai! Krtn. Jau antra dienelė, kap, mūs tėveli, žodelio nekalbi Mrs. Kas kaip kalba, taip ir daro Tsk. Leisk man kalbėti, jau tu atsipliekei Dkš. Bet kalbėta, netylėta Š. Kalbėjo ir nukalbėjo Grž. Geriau nekalbėk, kas nekalbama Žg. Kalba niekus kaip šimto metų senis LTR(Pnd). Kal̃ba kal̃ba ir įkalba žmogui smertį Ds. Kad jie adverniškai (atvirkščiai) kalba Sml. Motulė sūneliu žodelį kalbėjo KrvD160. Nekalbėsi, bernužėli, man meilių žodelių! Mair. Aš jau daugiaus negrįšiu, nei žodužį kalbėsiu RD175. Mergelės meilingi žodeliai nekalbėti, našlelės meilingi žodeliai iškalbėti d. Netiesą kalbi, mano sūneli J.Jabl. Su bernelio tėvužėliais žodelį kalbėjau Dkš. Anksti rytą kėliau, su žirgu kalbė́jau JV185. Širdy turėjau tave, mergužėle, per miegužį kalbė́jau JV1094. Kalbė́jo kalbė́jo, meiliuosius žodelius kalbė́jo JV1040. Labs ryts, jaunasis berneli, kalbėsiva žodelį Nm. Kalbėsiva kalbaitę KlvD333. Burna kalbėjau, širdžia dūmojau KlvD296. Pravirkdžiau mergytę bekalbėdamas KlvD57. Kur kalbėjom meilų žodį – šiaudais padeginau Slnt. Kad aš gaučiau ilgesniai stovėti, su močiute žodytį kalbėti RD8. Kalbėk, mergelė, žodelį, aš tau liedysiu žiedelį KlpD101. Labai barės matušelė, su berneliu kalbant StnD8. Ir kalbėkim sveiki nekalbėję rš. Kalba, kokioj žemėje kalbamóji KII4. Jie įžengė į pirmą kambarį, gana erdvų, gal kalbamąjį rš. Kada tavo kalbamosios valandos paskirtos? J.Jabl. Kalbamàsis daiktas NdŽ. Kalbamàsis vamzdelis NdŽ. Trumpai kalbant, jų visa gaspadorystė toli daugiaus pasiseka K.Donel1. Nasrus turi, bet nekalba Mž463. Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Tatai jumus tieg kalbėjau, idant nepiktintumbitės DP233. Ižg tos priežasties regėjos man reikalinga, idant nū kalbėčio DP132. Nekalbu, jog tatai nieku est, ko tu ieškai DP200. Už tiesą kalbù jumus DP127. Tikos bekalbant jiemus DP189. Aniemus dabar bekalbant, aš noriu klausyti BPII389. Jis netur ... pikta kalbėti BPII251. Pradėjo kitais liežuviais kalbėti BPII144. | prk.: Miško vėjai su tavim kalbės S.Nėr. Stengėsi suprasti, ką kalba nerimstančios bangos rš. Širdis teip kalba, kaip į ją prakalba Sim. Jis leidžia savo darbams patiems už jį kalbėti rš. Papurkštė lietulis – vasarojus net kal̃ba [i](gražiai auga)
kalbėti junginiai
- entuziastingai kalbėti, garsiai/garsiau kalbėti, garsiau kalbėti, imti kalbėti nekpaklaustam, kalbėti apie, kalbėti apie darbą, kalbėti apie darbą/reikalus, kalbėti apskritai, kalbėti be sąryšio, kalbėti iš aukšto, kalbėti išmintingai, kalbėti išmintingai/nesąmones, kalbėti lyg iš pilvo, kalbėti lyg iš pilvo/nejudinant lūpų, kalbėti pačiam už save, kalbėti su užsidegimu, kalbėti tęsiant žodžius, kalbėti užuolankomis, kalbėti užuolankomis/be galo apie, kalbėti vieną ir tą patį (apie), kalbėti šmaikščiai, kalbėti(s), monotoniškai kalbėti, pakviesti kalbėti, skambiai kalbėti