kinkuoti reikšmė
Kas yra kinkuoti? kinkúoti, -úoja, -ãvo 1. tr., intr. linksėti, linguoti aukštyn žemyn (galvą): Pamatęs pažįstamą, kinkúok galvą J. Arklys kinkúo[ja] su galva ant nosies žemyn J. Visi tylėjo, vien galvomis kinkavo LzP. Dvariškiai galvą kinkuoja ir savo tarpe pasišneka kartais: – Neturi ponai širdies, kad tėvų žemės mylėti nemoka LzP. Mužikas tylėjo ir tik kinkavo galva rš. Kai ims kinkuoti [arkliai] galvoms, tai ir leisiuos į šalį Trg. Ko kinkúoji galva kaip arklys par gyliavą? Skdv. Kaip arklys galvą kinkúo[ja] Vkš. Karštoms dienoms gyvuliai kaip pasiutę kinkúo[ja] Vvr. Menkas vyras, jei arklio nepakinkai, kinkuojant galvą Klm. Gyvoliai vasarą nu vabzdžių ginasi uodegoms ir galvas kinkúodami Up. Arkliukas, kinkuodamas galvą, leidosi risčia rš. 2. intr. knapsėti: Jau nemeluok, snaudei bažnyčioj, net kinkavai Trgn. 3. intr., tr. lankstantis, pasilenkiant ir išsitiesiant ką dirbti, linksėti, linguoti: Kam, prie stalo sėdėdamas, kinkúoji? Slnt. Mažas žmogutis pasilipo ant aukšto ožio ir kinkavo visą dieną rš. Iš po senelio rankų išeidavo tai, ko nė vienas nelaukė: čia gaidys skiauturėtas, ten spyruoklės varoma pelė arba kinkuojantis lentų pjovėjas P.Cvir. Dalgį į glėbį ir vėl kinkavo vyrai, eilėje, po kits kito, kinkavo ir kinkavo Žem. Matau, jis kažką ten kinkúoja kieme, gal malkas pjausto? Vdžg. Pasitaiso sustoję, parūko ir vėl toliau kinkúoja tie vyrai Gs. Kinkuoja ir kinkuoja kaip nendrė, vėjo supama Šl. Ana mūs rugiai kap kinkúoja Vlkv. Dabar dirbu dročius kinkúojamus Lk. | refl.: Sėdėdamas ans visumet kinkúojas Skdv. 4. intr. linksint eiti; sunkiai eiti, važiuoti: Senis kinkuoja į namus Mš. Kinkúok į kaimą ir pažiūrėk, kas ten regis Lzd. Kinkuoju kinkuoju, vos kojas bepavilkdamas, o kelio galo nė nematyti Rs. Senis paskui žagrę kinkuoja Šk. Ką ten su vienu kinkúosi, su pora tik nusistumk Srv. \ kinkuoti; atkinkuoti; iškinkuoti; nukinkuoti; pakinkuoti; parkinkuoti; prikinkuoti; sukinkuoti