kuksėti reikšmė

Kas yra kuksėti? 1 kuksė́ti, kùksi, -ė́jo 1. intr. verkti kukčiojant; nuo verksmo ar juoko gaikščioti, gaudyti kvapą: Nekuksė́k, bo da pridėsiu (dar mušiu)! Ssk. Kai tėvas subarė, ėmė kuksė́ti Žb. Net kuksėti pradėjau susigraudinęs Vaižg. Girdi – raud iš marių pusės, užu upės kažkas kuksi Sab. | Taip verkia kūdikis, net kùksi, dvasią gaudydamas J. Kùksi (žagsi) vaikas nuo verksmo J. Titau kùksi (labai juokdamasis netenka kvapo, gaikščioja) OG347. 2. intr. žagsėti: Prie pečiaus stovi ir kuksi Kb. 3. intr. kikenti, kukėti: Sulindę patamsin ir kùksi mergiotės Ds. 4. intr. trumpai loti, amčioti: Pažiūrėk, kogi ten šuo visą vakarą kùksi Ds. 5. intr. kvarksėti: Varlė po pamatu kùksi Ig. ║ kvakšėti: Ko ta višta kùksi, gal vištelių yr? Rod. 6. intr. pukšėti (rūgstant): Kuksė́jo kuksė́jo alus ir dar nedarūgęs Trgn. 7. tr., intr. su garsu gerti, kliukinti: Vos tik, būdavo, spės pamilžti, jis dar šiltą [pieną] ir kùksi Kp. Gali iš viso ąsočio kuksė́ti Kp. Ji paėmė šeimininkės atneštą stiklinę ir, godžiai kuksėdama, išgėrė pusę J.Balt. Mūsų Jonas gerdamas labai kuksi Ps. 8. intr. J smarkiai plakti, krūpčioti (apie širdį): Širdis kùksi iš džiaugsmo, baimės Jrb, Klm. \ kuksėti; įsikuksėti; iškuksėti; nukuksėti; pakuksėti; prikuksėti; sukuksėti
2 kuksė́ti, kùksi, -ė́jo 1. tr. mušti: Ji pribėgusi ir kùksi vaiką, o tas rėkia, kiek tik gali Kkl. 2. intr. pamažu stuksenti, kauškinti: Važiuodamas kojelėm tik kuksiu kuksiu, daboju – jau pirštai ažniemę Prng. 3. intr. knapsėti (snaudžiant): Eik ir gulk, be ką tu čia kuksi Vs. \ kuksėti; prikuksėti
3 kuksė́ti, kùksi, -ė́jo intr. J džiūti, sausėti.
4 kuksė́ti, kùksi, -ė́jo tr., intr. šaukti kiaules: Kaipgi ana išvažiavus, kad rytą kiaules kuksė́jo Ds. Išleis kiaules, paskui kùksi pusdienį, ligi vėl sušaukia Vj.
5 kuksė́ti, kùksi, -ė́jo intr. nuolat klausti „ką? ką?“ (dial. „kų? kų?“): Ką, ką (dial. kų, kų)! Gana kuksėti, tu kuksa! Vlk. Ką čia kuksi – ar neprigirdi? Vb.

Ką reiškia žodis kukt? Visi terminai iš raidės K.