leliuoti reikšmė

Kas yra leliuoti? 1 leliúoti, -iúoja, -iãvo intr. 1. dejuoti, aimanuoti; su balsu verkti: Koją nuniręs, ranką išlaužęs, leliúosi, t. y. dejuosi, piriuosi (kankinsies) par naktį, rėksi J. Tik tu užsimesk ant kojų kirvį – galėsi paskui leliúoti Žvr. Ko ji tep leliuoja? – Ogi sūnus mirė Dv. 2. šūkauti, rėkauti; dainuoti be žodžių: Piemens leliúoja ganydami: lelio namo, kiaulelės, ginale, piemenėliai J. Ko leliúoji loc šile! Grv. Piemens tralialiuoja, leliúoja – ūksėja, be dainos, be žodžių rėkauja Škn. Bobos, pulkais sustoję, leliuoja, gieda Dglš. Gysta gaideliai, leliuoja LTR(Šv). Lelys leliavo, pačios negavo; kai pačią gavo, pats išgaravo (d.) Švnč. ║ garsiai kalbėti: Neleliuok, gerklę paleidus Žvr. 3. Šlk šūkauti iš džiaugsmo, džiūgauti, triumfuoti. \ leliuoti; apleliuoti; atleliuoti; įleliuoti; išleliuoti; nuleliuoti; paleliuoti; parleliuoti; prileliuoti; suleliuoti; užleliuoti
2 leliúoti, -iúoja, -iãvo tr. 1. supti, liūliuoti vaiką su daina: Auklė kūdikį leliúoja, t. y., linguodama lopišį gieda leliu leliu J. Leliúok vaiką, nekriokink Plt. Mažileli, kad tu nori leliuojamas, – nežinai, kaip aš esu pavargusi Grg. O mano mergelė lėlelę leliãvo, vygiavo J. 2. NdŽ prižiūrėti, slaugyti (vaiką); plg. lėliuoti 2. 3. NdŽ myluoti, lepinti. \ leliuoti; paleliuoti