marmalas reikšmė
Kas yra marmalas? mar̃malas sm. (3b), marmãlas (2) 1. purvas, dumblynė: Nusibraidęs po marmãlą kaip nežmogus ir valkiojas nusitepęs Vvr. 2. Kv srutų pritekėjusi vieta: Neleisk žąsyčių į marmãlą – padvės Grg. Po marmalą kiaulės pliupėjo rš. Pro mar̃malą negali nė praeiti – nosį lauža Šv. 3. Šv raistas: Įbridau į mar̃malą, ir įsurbė kojas Vvr. 4. triukšmas: Pasigėrė i pradėjo mar̃malą kelt Jrb. 5. snarglys: Vaike, nusišluostyk mar̃malą iš panosės! Ūd. 6. scom. snarglius, varvalas: Toks mãrmalas! J.Jabl. 7. kas suplakta, sumaišyta, sumarmalyta į vieną vietą: Mieste valgo visokius mar̃malus Jnš. Į barščius visko bedėdama padarė tikrą marmalą rš. | prk.: Jam pasirodydavo, jog visas gyvenimas tai kažin koks marmalas, kur tik skriaudos, žvėriškos žudynės ir žmogaus smukimas rš. 8. sing. J, Skr, Šk, Sb, Pns prastas valgis, srėbalas: Jau nė ant stalo nedėk tokio mar̃malo Brs. Vietoj alaus davė kažkokio marmalo Mšk. Ar ryji, ar neryji šito mar̃malo, vis alkanas Ds. Prisimaišys kokio mar̃malo, ir pampsta Ds. 9. J.Jabl, NdŽ prastas, šlapias skuduras, skarmalas. 10. scom. NdŽ, Varn, Kp greitos ir neaiškios kalbos žmogus: Koks Petrikas buvo atejęs? – Ogi tas mar̃malas Lž. Aš nesuspėju suprast, ką tas mar̃malas plepa Ds. 11. scom. lengvai randantis kalbą, kalbus žmogus: Baisus mar̃malas tas Rimša: anam nei su dideliu, nei su mažu kalbos netrūksta Krš. 12. scom. Mžk, Krkn, Kp, Zr plepys, tuščiakalbis: Čia vieni marmalaĩ susirinko, nieko gera nepasakys Lg. Tokia ji mar̃malas, šneka i šneka, nė[ra] kada nė sudievu pasakyti Krkl. A tas mar̃malas kada nutils? Ll. Tokia mar̃malas boba, kalbos nėkada nepritrūks Užv. ║ bambeklis: Ko čia tas mar̃malas verda kaip amžinasis šaltenis! Sakyk, kad nutiltų Brs. 13. J.Jabl kas juokus krečia, juokdarys. 14. menk. burna: Gausi per marmalą! MTtIV46. 15. B, R84, MŽ, [K], BŽ310 zool. dvisparnių būrio vabzdys, gylys, bimbalas (Oestrus ovis).