paskučiausias reikšmė
Kas yra paskučiausias? paskučiáusias, -ia adj. sup. (1) 1. R204, K, Grž pats galutinis iš tokių pat daiktų, dalykų, po kurio daugiau nėra: Teip bus paskučiausieji pirmais, o pirmieji paskučiausiais MP92. Keturi pastarieji (paraštėje paskučiausiai) daiktai žmogaus DK108. Paskučiausias smerties čėsas B. Galiausias, paskučiausias SD167. paskučiáusiai adv., paskučiáusia: Paskučiausia ėjo namų gaspadorius prš. Tu kai jau didžiausias, tai tau duodu paskučiáusia Mžš. Šiandien ji pareis paskučiáusia Rm. ║ vėliausiai pasirodęs, ką daręs: Paskučiausias atėjo Antanas J.Jabl. Paskučiausieji dirbo (tikt) vieną hadyną, o lygiais juos padarei mumus, kurie kilojom sunkumą dienos ir karštį Ch1Mt20,l2. paskučiáusiai adv. KII378; SD233, R: Paskučiausiai reik apdengti tokį aulį su šiaudų kepure S.Dauk. Paskučiausiai tą pagraudenimą duomi MšK. Paskučiausiai po visų numirė ir moteriškė Sut. ║ sprendžiamas; galutinis: Ir tark žodelį paskučiáusią (d.) Vb. 2. išlikęs, vienintelis iš likusiųjų: Duktė paskučiáusia mirė devyniolikos metų Sem. Pranciškus viską iki paskučiausių marškinių jam atidavė M.Valanč. Aš tarp penkių ar dešimties [išmirusio avilio] paskučiausių bičių motiną dar gyvą radau S.Dauk. 3. neseniai praėjęs (apie laiką). paskučiáusia n.: Dabar, paskučiáusia, jau jis nedirba čia Vlkš. 4. niekam netikęs, blogiausias: Prokofijui teko turkė paskučiausia iš niekam netikusių rš. ║ bjaurus, vulgarus: Ir išmetinėjo žodžiais paskučiausiais LTR. 5. labai didelis, visiškas: Apsūdijo ... godą, arba godėjimą, nugrynimu paskučiausiu DP507. Tas karalius [Dovydas], paskučiausioje senatvė[je] būdamas, niekuomi nebgalėjo besusišildyti P. paskučiáusiai adv.: Rapolui atneša ir numeta ant sniego paskučiausiai nudėvėtus kalinio drabužius rš. ◊ paskučiáusia dienà bažn. paskutinis visų žmonių teismas: Aš jį prikelsiu paskučiausioje dienoje Mž376. Žodžiai, kuriuos aš kalbėjau, jie teis jį paskučiausią dieną SkvJn12,48.