pastverti reikšmė
Kas yra pastverti? pastvérti, pàstveria, pastvė́rė tr. 1. DŽ, NdŽ, Vrn, Eiš nutverti, pagriebti, pačiupti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.): Jis pašoko iš vietos, pastvėrė jos ranką ir ėmė kalbėti iš susijaudinimo kimstančiu balsu V.Myk-Put. Až pažasčių pastvė́rė ir nunešė LKT356 (Šumskas). Pastvė́rė jį ir apgriovė Pb. Kai ožys bėgo pro velnią, velnias kad griebė ir tik už uodegos pastvėrė LTR(Al). Išdykėli, jau pastvė́rei saldainį! Glv. Pastvė́rė saują smėlio – šiūpt akysna Klt. Ragana pastvė́rė baronuką ir parsinešė namo (ps.) Srj. Bijau vištų leist oran, kad lapė nepastvertų̃ Aln. | Vėjas tuos pūkus pastvėrė ir išnešiojo visur rš. Tada vėtros pradėjo ūžt, pastvėrė mergą ir nunešė (ps.) Švnč. | prk.: Skaitau, tai vieną raidę pàstveriu, tai kitą – ne visas sumatau Pv. Jis godžiai pastveria kažkokį negirdėtą posmą ir dainuoja jį taip, kad, atrodo, amžiais jo neužmirši rš. Aš jau nuo vaikų kokį žodį pàstveriu (įterpiu naujų žodžių) An. Ana pastvė́rė tą žodį (prikibo prie žodžio) Švnč. Nesuprantu, ką sako [žemaičių tarme kalbantis] – kokį žodelį pàstveriu (suvokiu, suprantu) Aln. ^ Atalėkė ir vėl išlėkė kaip karštą akmenį pastvė́ręs (trumpai tepabuvęs) Aln. | refl. tr. NdŽ: Jis kažką pasistvėrė į rankas rš. | prk.: Pasìstveriu kitokius žodžius Žln. | greitosiomis pagriebti, pasičiupti kas pakliūva: Kuo pastvė́rė, tuo patepė [medinašį vežimą] Kls. Pastvers kokio [v]andenio ir mazgoja tenai Mlt. ║ spėti suimti: Atoliuką do pastvė́rėm (nesulijo) Klt. | prk.: Suprato pastvėręs ne tą kelią (ne ten pasukęs) rš. ║ prk. nutaikyti ką tinkama: Pastvė́rus gero oro, i važiuok pirtin Klt. 2. skubiai paimti, pagriebti, norint gauti, įsigyti: Nespėjau turgun innešt – pastvė́rė vilnas, kaip uogą nugėrė Aln. Čiagi nepastvérsi pašarų GrvT135. Pàstveri čirškulį [košėje], būdavo, – kai medų? Klt. | refl. tr.: Nepasistvérsi (nepasirinksi) dabar i Labanoro miške uogų – išrenka Klt. 3. NdŽ, KŽ, Mrc atimti, išplėšti, pagrobti: Rymeika, pastvė́ręs iš jos vandenį, leidosi bėgti atgalios LzP. Arklį pastvė́rė Strn. Vokiečiai, pilę pastvėrę, visus jos apgynėjus ir gyventojus nužudys A1883,132. | refl. prk.: Karvė buvo gera, veršiokas tę, kiaulis, – viskas pasistvė́rė (liepsna pasiglemžė), čystai sudegė Ml. 4. refl. NdŽ įsikimbant prisilaikyti: Viena boba pasistverdamà eina ir griūva Dgč. Pasiramsčiuodamas eina, su lazdele, pasistvérdamas Klt. 5. staiga ištikti, paveikti: Pašalę obuoliai – pastvė́rė šaltis Klt. 6. suimti (apie ligą): Džiovė pastvė́rė, i numirė Dglš. Inkstai buvo nesveiki, ciongo pastvertì Gdr. Vargšelę liga pastvė́rė VšR. Kai velnias lekia, tai reikia persižegnot, tai velnią gumbas pastveria LMD(Eiš). 7. prk. įgauti kokią ypatybę: Žuvis [nesūdyta] tuoj kvapą pàstveria (įgauna negerą kvapą) Aln. ◊ gyvẽnimą pasistvérti prasigyventi, prasikurti: Anys pasistvė́rė gyvẽnimą, i dabar laikosi Str. \ stverti; įstverti; išstverti; nustverti; pastverti; padstverti; pristverti; sustverti; apsustverti; užstverti