siustas reikšmė

Kas yra siustas? 1 siùstas sm. (2) K.Būg, NdŽ, DŽ1 1. Vkš įniršio priepuolis, didelis piktumas, siutas: Siùstas antejo tam vyrui, ožį nor atprovyti ant pačios J. Šuniui siùstas užėjo J. Kai jam siùstas užeina, tai verčiau po akim nesirodyt Slv. Siùstą greičiau su pagaliu išvarysi negu geruoju Vvr. Siùstas muni ema, ko nevierija munim DūnŽ. Siùstas i daba nepareina, kaip buvau užsidegusi Grd. Ponas kartais prieš ją keliais vaikščiodavo, norėjo jos širdį paveržti, tai vėl į siustą įpuolęs virsdavo laukiniu žvėrimi LzP. Siustùs kėlė priš vyrą, ir pagaliau pasimetė Šts. Tretieji …, kurie ypačiu savo siustu dabar ir nu imasi, sakydami zokaną dešimties priesakymų nereikant mokinti MT53. | Nesa žemė pilna yra piktenybių (paraštėje siustas) BB1Moz6,13. ^ Jam kartais siùsto mėnuo užeina (juok.) Ll. Ko jis čia puldinėja, a siùsto galą jaučia?! Rs. 2. ligos priepuolis: Kai jam užeina siùstas, jį baisiai laužo, rankas kojas sukina Skr. 3. CII589, NdŽ siautimas išdykaujant, dūkimas: Vaikams vakare pats siùstas – negalia parvaryti DūnŽ. Visą dieną siustùs kelia, nė patys dirba, nė kitims leida Užv. Nė į siustùs jie neidavo (neišdykaudavo) Skr. Mergom, berniukam siùstas užėjo Ps. Ji par savo siùstą nė negirdžia, ką sakai Skr. Vaikus siùstas pagavo – turbūt bus lytaus Slv. 4. ypatingas noras, didelis potraukis: Kiekvienas jaunikaitis turi savo siustą Š. Ar turi siùstą ant dviračio? Šmn. | Ypatingas siustas užėjo mūsų kalbą gryninti rš. 5. [K] kas padūkęs, pašėlęs: Palošėlis, siustas Q523. ◊ siùsto žolė̃ Kos134 žr. siustažolė.
2 siùstas, -à adj. (4) 1. NdŽ piktas, pašėlęs, padūkęs: Siùstas žmogus rš. 2. NdŽ suktas.

siustas junginiai

• Dievo siųstas