skriaudus reikšmė

Kas yra skriaudus? 1 skriaudùs, -ì adj. (4) Š 1. Rtr, Ser, DŽ, BŽII10, NdŽ darantis skriaudą, neteisingas: Skriaudūs įstatymai rš. Skriaudūs sąžinės laisvės varžtai rš. skriaudù n.: Man skriaudù dirbt už visus Dkš. Žmonėm labai skriaudù Aps. skriaũdžiai adv.: Kryžiokai skriaudžiai išplėšia mūsų pačias prš. 2. Ser, NdŽ, DŽ1 graudus, gailus, sielvartingas: Skriaudžiù balsu suvaitojo miške Šd. Sukukuočia skriaudžiù balsu (d.) Kp. skriaudù n. DŽ1: Nebekalbėk, ba jam da skriaudžiaũ bus Ob. Man skriaudù, kad mane vaikai į ašaras įmetė Dkš. Lyg skriaudù žmogu darosi Smn. Neimsiu, skriaudù bus Rmš. Argi ne skriaudu matyti savo tėvynę apleistą? TS1896,11(Vaižg). ^ Jaunam skriaudù mirt, o senam vargas gyvent Ad. skriaũdžiai adv.: Tėvai, pasižiūrėję į kits kitą, skriaũdžiai apsiverkė BM143(Pkr). Labai skriaũdžiai verkė (d.) Šd. 3. SD26 [i]šiurkštus, šiurpus. skriaudù n.: Skriaudu, rupu, kraupu SD26. 4. žvarbus, skaudus: Šiurkštus vėjas pučia – vis mane užkliudžia; skriaudus lietus lyja – vis mane užlyja LTR(Pnd).
2 skriaudùs, -ì adj. (4) 1. K.Būg, Ser, DŽ, NdŽ greitai lūžtantis, trapus, traškus, graudus: Kietai užgrūdytas peilis bus labai skriaudùs Kp. Plutelė labai skriaudì, nevalgyk – dantis pagadinsi PnmR. Labai gardu, kada piernykai būna skriaũdūs PnmR. 2. Ser, NdŽ status, skardingas: Skriaũdūs upės krantai DŽ. Vaikščiojau skriaudžiaĩs kalnais Rk. Skriaudì pakriūtė Pl. Aukštos skriaudžios uolos kyšuoja iš vienos ir kitos pusės Vr. Tie kalneliai skriaudūs, aukšti ir neužjojami LTR(Pnm). 3. DŽ, NdŽ, Lg greitai tekantis, bėgantis, sraunus: Skriaudùs vanduo negilùs Lnkv. Mėlynasis karvelėlis po žalią girelę, geltonoji karosėlė po skriaũdžią upelę (d.) Mšk. Kai prijoste skriaudžios upės, žirgelius girdykit MitV277(Šl). skriaudù n.: Skriaudù – te vien tik akmenai Lnkv. skriaũdžiai adv. Klov, Sk: Bėgūnas (strepetys) – smarki žuvis, eina teip smarkiai, kur vanduva skriaũdžiai bėga Lnkv. Pavasarį skriaũdžiai bėga upė Jnš.