traškus reikšmė
Kas yra traškus? traškùs, -ì adj. (4) Š, Rtr, DŽ, KŽ; Sut, DvD143, Ser, FrnW 1. K.Būg, J.Jabl, BŽ232, ŽŪŽ127, Vlk, Švnč, Slk, Ds, Adm, Rm, Rs, Gs greit lūžtantis, skalus, trapus: Traškus, laužus, lūžtąs SD135. Medis traškus, kurs greitai lūžta, t. y. netąsus J. Traškùs žagaras Ad. Traškùsis gluosnis (bot. Salix fragilis) DŽl. Traškùtis NdŽ, KŽ. Ąžuolas traškùs stipinam Trgn. Traškaũs medžio botagaitis neilgam Trgn. Jei ne traškùs, tai bus geras [kirviui kotas] Str. Traškì geležis – greit lūžta Ml. Dabar anos (vytelės) traškèsnės, kai išleidė lapus Ob. Trãškūs jauni tie lapeliai, tai ledai nukapojo PnmR. Usnis tokia traškì nulūžta, ir gana Imb. Labai trãškios begonijos: pakliudei, ir nulūžo žiedelis Aln. Tokie trãškūs lapai, imi – trūksta Srv. Trãškūs laiškai būna, greit lūžta Ūd. Eisiu pasiskyt lapų [runkelių], kol jie iš ryto da trãškūs Skr. ^ Traškùs medis traška, žalias lūžta (senas žmogus atsparesnis už jauną) Btg. Traškus medis ilgiau patenka nekaipo diktas Kos33(Vkš). ║ R260, MŽ, MŽ348, N, GŠ314 minkštas, supuvęs. ║ trapus, trupus, netąsus: Bulvės skanios ir trãškios Rmš. Koki skanūs, trãškūs sausainiai! Mrj. Šita mėsa labai traškì Vlkv. Trãškūs toki lašinukai, ai skanu Prng. Švediškoji traškioji [duona], macai, nerauginti paplotėliai LTEIII197. Kai paršą nušeri kruopom, tai mėsa būna traškì Prn. 2. Ser, DŽ, KŽ braškantis, traškantis: Traškì lova NdŽ. traškiaĩ adv. NdŽ: Traškiaĩ (spragiai) dega Krn. 3. šiugždantis, čežantis: Ji buvo kaip toji lėliukė, susivyniojusi į tamsų, traškų lyg popierius, kokoną rš. 4. N žr. trąšus 2: Tokios balandos užaugę trãškios Žl. Išnyko pievos su traškia žole, ant galo išnyko ir brūzgynai Apž1893,18. Čia rūčkos auga baisiai trãškios Prn. traškiaĩ adv. Vlkv, Dkš, Rmš: Šitas [pomidoras] diktesnis i traškiaũ auga Krn. Tabakas traškiai šiaismet auga Kš. Ant jų vietos dabar ir silpni karklai traškiai suaugę giriasi savo stuomeniu V.Piet. | Rodos, dienos ūgis buvo žymu, kap traškiaĩ augo Gs. | Vaikai sveiki, riebūs, trãškūs Grl. 5. Ch1420, J.Jabl, BŽ98, Krp, Pp, Kair, Pc, Vlk, Krok smarkus, gyvas, energingas, kalbus: Marti traškì, gyva, smarki Mrk. Tai traškì merga Gdl. Ji traškì, o jis murklys Šk. Tas senis tai labai traškùs Srj. Ot traškì merga: mala ir mala liežuviu kap girnom Nmn. Įsigėrę visi pasidarė traškesnì Jnš. Tik tu pas juos nueik, tai visko tau pripasakos – baisiai trãškūs Slv. Žmogus, varge, iš jauno ir gražus, ir traškùs, o į senatvę niekam netinka Gs. | prk.: Žemaitės paveikslų scenos gyvos, judrios, traškios V.Myk-Put. traškiaĩ adv. NdŽ, Grl: Toks linksmas senukas, teip traškiaĩ kalba Snt. Ėmė su manimi traškiai šnekučiuoti, tankiai linkčiodami J.Jabl. Ką ji tau tep traškiaĩ pasakojo? Alk. 6. Mrj skardus, garsus: Va, Zokienės tai traškì kalba buvo Kp. Pro atdarą langą skambėjo traškios kalbos V.Myk-Put. Prie stalo susėdusiųjų kalba darėsi vis traškesnė J.Dov. Na, vyrai, uždainuokim kokią nors trãškią dainelę Žvr. Traškùs griaustinio trenksmas NdŽ. Traškùs balsas NdŽ. Buvo girdėti šūviai, traškus granatų sprogimas ir šauksmai rš. traškiaĩ adv. NdŽ: Mudu traškiai kalbava, t. y. garsiai J. Mas kažkaip traškiaũ dainuodavom, kiteip negu par radiją Pš. 7. LsB256, Bru, NdŽ šnypščiantis, putojantis (apie alų): Traškus alus R74, MŽ98. Alus traškùs, kažkaip kerpa burną kaip limonadas Pš. Iš šešeilių miežių alus traškùs Grž. Alus traškùs, pasiutiškai džiovina gerklę Grž. Atnešk traškèsnio alaus Jnš.