šlovinti reikšmė

Kas yra šlovinti? šlóvinti (-yti K, Gdl), -ina, -ino NdŽ 1. tr. Q632, H, N, K, KI428, KII32,297, M, L, Rtr, FrnW teikti šlovę, didelę garbę. ║ Ch1Mt5,44, MP6, SD27,341, VĮ, NdŽ garbinti, liaupsinti; garsinti, girti: Savo tėvynę mes šlóviname DŽ. Darbu šlovinsim savo gimtinę rš. Rods [žvirbliai] tarė, mūs giminė taipjau šlóvina Dievą K.Donel. Dėl ko jie manęs negiria, dėl ko manęs nešlovina? Tat. Tave, amžinąjį Tėvą, visa žemė šlovin Mž82. Aš veidą Viešpaties šlovysu CII236. Dievas … tuo didžiaus pagerbtas ir šlovintas DP20-21. Šlovinkite Poną visi anielai ir šventieji PK85. Visi tą turim girti, liaupsinti ir šlovinti BPI155. Ir buvo visų gerai šlovinama, jog ji Dievo bijotųse BBJdt8,7. ^ Čeverykai šiaučių šlovina LTR(Vdk). Ant kalno sėdėdams nabaštikus šlovina (varpas) LTR(Vdk). Visi mane šlovina, visi mane garbina, abu galu plonina, per vidurį storina (šeiva) Plv. ║ refl. KŽ girtis. 2. intr., tr. Sut, KŽ laiminti: Šlovinu, ženklinu valgykles SD448. Už tatai aš esmi kaltas jiem dėkavoti ir šlovinti Vln17. Šlovinu kam SD16. 3. tr. NdŽ iron. barti, koneveikti, niekinti: Nė[ra] ko čia muni garbinti, geriau gali nešlóvinti Trk. Už ką tu jį tep šlovini?! Alk. Tave jau seniai žmonės šlovina, kad lakstai paskui jaunus vaikus (vaikinus) Skr. 4. refl. iron. pagarsėti blogais darbais, apsišaukti: O kai bylą užves dėl vaiko? Šlovinsies tada po visą parapiją, kaitinsi akis prieš gimines? J.Balt. \ šlovinti; apšlovinti; įsišlovinti; iššlovinti; nušlovinti; pašlovinti; prasišlovinti; prišlovinti; užšlovinti

Ką reiškia žodis šlovintingas? Visi terminai iš raidės Š.