šuniškas reikšmė
Kas yra šuniškas? šùniškas, -a adj. (1) DŽ, -à (3b) J 1. R211, MŽ282, N, Š, LL231, DŽ1, NdŽ, KŽ būdingas šuniui, toks kaip šuns: Yra beuodegių beždžionių šuniška galva rš. Kariškis kosėdavo keistu, šunišku balsu rš. Šùniška širdis, prigimtis NdŽ. Rudis turėjo gintis nuo bado, kaip tik begalėjo įmanyti jo šuniška omė rš. Žmogui tam ir duota šuniška kantrybė, kad iškęstume kančias, kurios mums skirtos rš. Vylėsi, kad jisai atlygins jai už jos šunišką prisirišimą, už ištikimybę rš. Šùniškasis, šùniškoji K. ^ Jis šuniško gimimo, poniško palikimo PPr77(Pns). Šuns gyvenimas – šùniška pabaiga Klvr. šùniškai adv. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, šuniškaĩ; Q280, N, M, Amb, L: Jūs tada šùniškai lotumėt Ėr. Išmokau šuniškai plaukt Pkr. Ji plaukia tyliai, nei rankom, nei kojom nemuša. Berniukai sako – šuniškai V.Bub. ^ Sėsim draugiškai, ėsim [dešerą B731] šuniškai PrLXVII17. Susisėsim gentiškai, susipešim šuniškai LTsV264(Žr). Su šunim šuniškaĩ, su žmogum žmoniškai Krš. ║ NdŽ, DŽ1 labai geras, puikus (apie uoslę, gebėjimą viską susekti): Dainius turi šunišką uoslę, nujaučia kas kur V.Bub. 2. skirtas šunims, šunų mėgstamas: Juk ir kalė, prie stulpo pririšta, skanėsiais šuniškais lakinama, gyvenimo ir laisvės pasiilgsta B.Sruog. ║ šunų vartojamas: Kaip jis išsimokė šuniškõs kalbos…, tai jis viską suprato, ką šunys jam sakė BM121(Rz). 3. DŽ1, Grž, Jnš prk. teikiantis daug nemalonumų, sunkus, varginantis: To piemenio tai šùniškas gyvenimas Mrj. Šuniška diena rš. Šuniška tarnyba rš. Mokytas, o pasirinko tokį šùnišką darbą Pv. šùniškai adv.: Ali, tu gyveni dabar šuniškai Ašb. 4. Rtr, NdŽ, Rdn prk. bjaurus, nedoras, niekšingas (apie žmogų): Poni nebuvo labai šuniška žmonims, užtat komisorius Abraomas visų sprandais jodęs Žem. Kitur dar šuniškesni kraugeriai ponai buvę Žem. Ką tu jam, tokiam šuniškam vaikui, padarysi! Vlk. ║ NdŽ niekšiškas, negarbingas, turintis nedorų tikslų (apie darbą, elgesį): Laikai atėjo… Doriausi žmonės apkaltinami šuniškais darbais J.Gruš. Aš šùniško būdo Dkš. Jei bus visi žmogiškos nuožiūros, tai gerai, jei šùniškos, tai atsisės Brb. Šùniškas įprotis NdŽ. ^ Už šunišką tarnystę pridera šuniškas užmokesnis TS1896,9(Vaižg). šùniškai adv. Rtr, šuniškaĩ; M, L: Ponai teriojo žmonis šuniškaĩ J. Šuniškaĩ apsiejo su juomi J. Jam nėr gailystos, jam negaila, ka tep šùniškai daro Pv. Nieko nedirbk šùniškai Vžns. 5. prk. įžeidžiantis, užgaulus (apie žodį): Ir jei slaptomis pabėgti reiktų, šuniškais žodžiais visi iškeiktų rš. 6. DŽ1 prk. nemalonus, atšiaurus (apie orą): Nu ir oras šiandiej šùniškas Užp. 7. prk. didelis, smarkus, intensyvus: Šùniškas šaltis NdŽ. Šùniškas juodumas patalynių! Šts. šùniškai adv. DŽ, NdŽ, LKKVII180, šuniškaĩ: Šùniškai noriu valgyt Š. Esu šuniškai pavargęs rš. Dažniau vartodavo dujas toje šuniškai nepatogioje kameroje B.Sruog. Šuniškai ramatas gelia kaulus Ėr. Ans norėjo, ka [visi] dirbtum šùniškai (labai smarkiai, sunkiai) Všv. Nenorėjo šuniškaĩ rietis, tai ir leidė važiuot Pc. Šukos draskė plaukus šuniškai Blv. Šuniškai spaudė šaltis, cypavo sniegas rš. Lauke oras šuniškai bjaurus rš. 8. su blake audekle, dviblakas, blakiškas: Dvinytis, par keturias nytis austas, vadinos šùniškas Vg. 9. prastai, netikusiai daromas, atliktas. šùniškai adv. šuniškaĩ: Nenora šuniškaĩ (kur pakliuvo) gerti, nora patogiai Krš. Tu siūlus suverpei šùniškai, ė mokesčius imi kap gera Ml. 10. žr. 1 šuninis 6: Tę yr koki šùniški grybai Pls. Šuniškoji poniabudė (Mutinus caninus) rš. ◊ šùniškas akìs turė́ti nieko nesigėdyti, būti begėdžiui: Aš neturė́čiau tokių šùniškų akių̃ (nedrįsčiau taip daryti, taip elgtis) Ėr. šùniškos ãkys (kieno) NdŽ apie begėdį.
šuniškas junginiai
- šuniškas gyvenimas