suvirbėti reikšmė

Kas yra suvirbėti? 1 suvirbė́ti intr. 1. NdŽ suknibždėti. 2. NdŽ trumpai virbėti, sukrutėti, sujudėti: Po kojų suvìrba, tai bijais DrskŽ. Sukrutėjo suvirbėjo Ilgis, nors ir jautė, kad nėra dar vieko rankoje kardą vartoti V.Krėv. Kad sukaustė sopuliai, tai nei suklibėt, nei suvirbė́t Tvr. ║ subanguoti, suraibuliuoti: Vaitkiemio ežere plaukinėjo sau bernas sekmadienį, tik kad suvirbės vanduo – išplaukė pusė mergos, pusė žuvies, nusijuokė ir panėrė LMD(Pns). 3. NdŽ, Lzd suvirpėti, sudrebėti: Lūpos jo suvirbėjo TS1903,7. 4. staigiai pasirodyti ir išnykti, švystelėti: Nesužiūrėsi jo: tik suvirbė́j[o], ir nėr Smn. Ožys, buliaus ragų tvokstelėtas, tik suvirbėjo ore, ir tiek jį teregėjo ten A.Vaičiul. 5. menk. numirti: O vėl jį liga kap prispaudė – tik nesuvirbė́j[o]! Lp. \ virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti
2 suvirbė́ti intr. NdŽ sustabarėti, virsti stabarais. \ virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; suvirbėti