virbėti reikšmė

Kas yra virbėti? 1 virbė́ti, vìrba (vìrbia Zr), -ė́jo intr. Jn, K.Būg, OG284, FrnW, Všt, Lb; Kos58, N, L 1. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ knibždėti, kirbėti, raitytis: Žuvis ant meškerės vìrba Š(Tvr). Kirmėlės vìrba J.Jabl. Sliekas vìrba, rangosi Švnč. Maži vėžiukai virba čeža milžiniškoje krūvoje I.Šein. Slyžiukai tik vìrba vandenyj Dv. Tik vìrba kirmėlės bačkoj Dglš. | prk.: Debesis žmonių virba prieš akmeninį kalną I.Šein. ^ Nu užėjo vokiečiai: kaip skruzdėlynas vìrba Glv. Tokis jau išdykęs, kad vieną galą prispaudei, tai kitas vìrba Nč. ║ Vlk krutėti, judėti: Tas paršas maiše vìrba, mėtosi Dv. Avino uodega vìrba Pl. Kielės uodegytė vìrba vìrba Ign. Žąsiukas kojelėm šitom tiktai vìrba [plaukdamas] Aps. Kai pradėjo kutelėt – vaikas žadą užkando, tik vìrba, tik vìrba Vb. Kojos vìrba, tai jau eik i šok Švnč. 2. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Ds, Krok tirtėti, virpėti, drebėti: Virba kinkos, lūpos Db. ║ Dkš nenustygti vietoje (apie žmogų): O linksma, o gyva mergaitė – visa tik vìrba Smn. Nenusėdi – vìrba i vìrba visas Dglš. Nežiūrėk, ka jis vìrba kap žalčiukas, atverksi tu nuog jo Al. Nenusėdi vaikai pirkioj: net vìrba, net vìrba Klt. Kokia boba: visa net vìrba, o nedrūta Klt. Tik vìrba diedas, kap neša Dglš. Kad gerai botagu ažrėžt[ų] – ir tu virbė́tum! Sdk. ║ nuolatos darbuotis, be paliovos triūsti: Tik virbė́k ir virbė́k – kiek daug darbo Srj. Tai aš norėčiau tokiu būdu priversti jį vikriau virbėti, sujudinęs jo ambiciją LK XVII36(V.Krėv). Liežuviai tik vìrba, kai jie šneka Gs. Kalbu be dantų, tai tik švokščia, liežiuvis tik vìrba vìrba Knv. Vaiku kad užkirtau, tai net kojom virbė́jo Srj. Sergu, vìrbu, tik drebu Vrn. Epušės lapai vìrba Pls. Ė toji mergaityna visa vìrba [i](bijo)
2 virbė́ti, -ė́ja (vìrba DŽ, NdŽ), -ė́jo intr. DŽ, NdŽ virsti virbais, virbti, stabarėti: Peraugusios žolės ima virbė́ti DŽ1.

Ką reiškia žodis virbždinti? Visi terminai iš raidės V.

Draugai