suvyčioti reikšmė

Kas yra suvyčioti? suvyčióti tr. 1. RtŽ, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Kp vytimis supinti, surišti: Tvora išilginė suvyčióta Šmn. Suvyčiók stipriai tvorą, kad kartys nenuslinktų žemyn Užp. 2. NdŽ sugaudyti: Nutrūko arkliai ir pasileidė par laukus, ledva suvyčiójau Užp. Kaip tik suvyčios sūnų bėgantį, tuo atvešiu pas geradėjį J. Suvyčiójo vagis, bet ne visus Šts. ║ susigrąžinti: Jėg jau pametė [bernas], kažna, vaikele, ar tu jį besuvyčiósi Lel. 3. Rtr, BŽ85, Tr, An, Šmn, Sl, PnmR, Ds surasti, suieškoti: Bėk suvyčiók kiaules: kažin kur išlakstė po sodžių Š. Kur tu jį suvyčiósi, kažna kur valkiojas Km. Yr išejusi į pirtį pri Žiulpėnės, led suvyčiójau Žeml. ║ BŽ478 susekti, sučiupti: Nebeilgai jis vogs, suvyčios jį greit Brž. 4. KŽ, Jž ištirti, surinkti žinias, sužinoti: Tiek toli suvyčiojo Brž. Kadai jau buvo sakyta, ot suvyčiojo ir rado, kad melas Dgl. 5. suvokti, suprasti, supaisyti: Nieko nemožna suvyčiót, ką anas šneka Km. Kas gi gal anuos suvyčioti TS1896,8(Vaižg). Suvyčiósi tu berną: anas ir vienai, ir kitai tą patį čilba Sur. 6. įžiūrėti, sumatyti, suskaityti: Akys nebešviesios, litarų gerai nebesuvyčióju Dgl. 7. Rtr, KŽ prižiūrėti, paskui sekiojant apsaugoti: Siųskit gamtos dukterėles mano gėrio suvyčioti, gyvulių visų žiūrėti! Sab. \ vyčioti; išvyčioti; nuvyčioti; pavyčioti; privyčioti; suvyčioti; užvyčioti