švitėti reikšmė

Kas yra švitėti? švitė́ti, švìta (-ė́ja Bru), -ė́jo K, I, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ, Dr, Vkš; P, Jms, N žr. švytėti: 1. J Saulė iš rytų tiek švìta, tiek švìta! Plšk. Žvaigždės švìta J.Jabl. Pilnas mėnuo visas švìta Klp. Atlėkė ugnies šviesa švitą̃s paukštis BM397(Slnt). Naktį gaisrai tenai švitėjo S.Dauk. Švitės kaipo žvaizdės ŽCh295. Šiuomi laiku labai gražus vaivorykštis švitėjo IM1864,38. Ant kalnelio pro langą švita žiburys TS1904,5. ║ Švitėjo blanki saulėlydžio pašvaistė sp. 2. KI244 Žveng žirgeliai, švit rateliai D46. Mašinos švìta švitė́te – kaip reik važiuoti, nėr kur dėti (juok.) Lk. Vieta nugyventa, bet arkliai tebėr švitą̃, kaip nutekinti Šts. Švitėti turės kardas CI365. (Drabužio) krūtinė pažaliavusi švìta J.Jabl. Švitėjo [vežimas], kad ir akys raibo I.Simon. Marelė garbstys, ašarosis girgždančių bačiukų, švitančios suknės Žem. Sienas parėdydavo švitančiais akminaičiais I. Kipelį turi teip nusišviesti, ka švitė̃tum Trk. Ant jos krikštužio švit aukso pavardelė N374. ^ Auksas ir peline švita Žem. ║ būti labai išsipuošusiam: Gražiai apsidarė ir ji švitė̃s J. Pasiėmusi tus pastrajus, batais gražiausiais, ka švìta! Šts. 3. Galvoje jau ima švitėti plikė rš. 4. Siena švìta kiaurai J. Jei kur švìta, anos (bitės) užmūrija Dov. 5. Brazgys švitėjo džiaugsmu V.Myk-Put. ║ Nepalaužiama valia švitėjo jo akyse rš. Jo veide švitėjo palaima rš. 6. intr. I švisti, šviesėti. \ švitėti; atšvitėti; iššvitėti; nušvitėti; pašvitėti; sušvitėti; užšvitėti