užkaba reikšmė

Kas yra užkaba? ùžkaba sf. (1) KII327; Šlč 1. Q595, B, H, R, R387, MŽ, MŽ202,521, N, KII327, K, Rtr, NdŽ uždanga, užlaida: Tamsybė šviesai priešijos, žemė drebėjo, užkabos suplyšo RD196. Bei padaryk užkabą iš geltonų šilkų BB2Moz26,31. Priėjęs užkabą, pleškėjo rankomis BBJdt14,12. Ir šitai užkaba bažnyčioje perplyšo pusiau nuog aukšto iki žemės BPI391. Kromų langai tikt turi su užkaba uždengti būti LC1883,14. Užkabė̃lė NdŽ. ║ GK1934,49, KlK25,67 dalis scenos užuolaidos. 2. N, [K], Rtr, NdŽ, Btr prietaisas durims varstyti, įkaba: Durys visur be ùžkabų Bsg. Duris pastatydavo ant bėgūnų, be užkabų rš. Durims užkabas ir užraktus taip pat medinius pasidarydavo rš. 3. užtvara: Užkaba yra šalin atimta ir kelias pataisytas rš. 4. Š, DŽ1 atlaužto šautuvo gaiduko užkabinamas įtaisas, saugiklis: Smeigtuko ùžkaba NdŽ. Šūvio užkaba rš. 5. DŽ, NdŽ užkabinama svarstyklių lėkštelė su grandinėlėmis. 6. Sut durų rankenos užkabinamoji dalis. 7. Š, Yl grandis, lankelis kam įstatyti, pritvirtinti, pakabinti: Vienvagiams plūgams vežioti tinka paprastas lentgalis (pašliūžė) su geležine užkaba plūgo noragui rš. Jį (velkamąjį tinklą) tempdavo už užkabų, kurių sujungimo vietoje pririšdavo didelį akmeninį pasvarą rš. 8. rš krumpliuotas laikiklis. 9. (drugio) sparnų raištis (retenaculum): [Drugių] patelių užkaba sunykusi, užsikabina už stambių plaukų kuokštės (cteneolum) žemiau jos EncVII2. 10. bažn. mažutė stula, nešiojama ant kairės rankos: Manipuliorius, arba užkaba ant kairės rankos A.Baran. 11. M, Š, NdŽ prk. priekabė, kliautis: Petras, stengdamos nukreipti kalbą į ką kitą, neatsakydamas ant užkabos (į priekabę), ėmė teirauties apie partijos pasilaikymą LzP. Tu patsai ieškai užkabų brš. 12. Rtr prk. pradžia.