žaruoti reikšmė
Kas yra žaruoti? 1 žarúoti, -úoja, -ãvo intr. RŽ, DŽ, KŽ, NdŽ 1. BŽ487, Msn žarai rodytis, raudonuoti: Iš ryto teip gražiai žaros žarãvo – maniau, graži diena bus Krs. Dangus žarúoja kaip kraujas – vėjo bus Ds. Tą naktį tyroj žydrynėj žvaigždės degė, mėnuo žaravo P.Vaičiūn. Nykūs takeliai, kur kvepiančios žvaigždės žaruoja B.Sruog. [Kreivėnas] nuo galo kluono atsisuka į ežerą, įsižiūri tolin, į žaruojantį vakarų dangų V.Bub. Vakaras žaravęs kaip raudonas varis J.Aist. Aušta aušrelė žaruodama, patekės saulelė švytruodama LTR(Pp). 2. Sut, Rtr, Bgs žr. žėruoti 1: Anglis kad padega, žarúo[ja] Pgg. Anglys kad kada blėsta, kad kada žaruoja; žaruoja jos prieš pagadą TŽIII373(Grž). Vakarienei išvirus, mergaitė suneša žaruojančias anglis į gryčią M.Katk. Al kad ejo [vaikai į mokyklą per šalčius], įpildavo žarúojančių anglių į klumpius ir pašildo Sg. Tas ubagas greibęs tą rupūžę, pabliežęs po pečiaus, o pečius pilnas buvęs žaruojančių anglių Sln. Ta kaldra įsižiebė, siena užsidegė, ji spragsi, žarúoja ir žarúoja Škt. | prk.: Jis tuojau prisiminė, kokia meile degė tada jo širdis prie Dievo, kaip ji žaravo rš. Žodžiai žaruoja meilės spinduliais Kel1881,193. 3. Rdn šviesuoti (esant skylei, tarpui): Žarúo[ja] durės, langai – supuvusi troba visai Krš. Tokie gaspadoriai, ka lubos žarãvo DūnŽ. Sienos plyšiai žarúo[ja], reik kiminais užkimšti Šauk. ║ šviesėti: Jau išeisma [iš girios] į kelį, jau žarúo[ja] DūnŽ. \ žaruoti; įsižaruoti; peržaruoti; sužaruoti
2 žarúoti, -úoja, -ãvo tr. ražuoti, plėšti.