zauna reikšmė

Kas yra zauna? zaunà sf. (4) K, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, OGLI128, FrnW, NdŽ, KŽ; L43 menk. 1. Ak, J nerimta, tuščia kalba, plepalai: Bobų zaunà, nebuvo tep Brš. Rymionių pirmosios žinios apei gintarų pasvietį teip yra menkos, jog aiškiai gal vadinti jas ynomis zaunomis S. Dauk. Pasaka arba žebelė, arba zauna yra gimusi žilo[je] senovė[je] S.Dauk. Gaigalas pamatė, kad tai ne tuščios zaunos, bet rimtas įsitikinimas J.Bil. Na ar ne tiesa, kad tos zaunos ant ponų ne kieno kito kaip vien bedievių socialistų paleistos ir yra velnio sėkla? rš. Ėmus aplinkui pūsti tokiais įrodymais, tamsiam sodiečiui apkvaišta galva, o jis noromis nenoromis linksta tikėti tomis nešvariomis zaunomis A.Sm. Tuo riešutų krūva, kad jos į gomurį kiša, jų glūpas šnektas ir zaũną visą nutildo K.Donel. 2. scom. Q391,471, R, MŽ, MŽ 228, N, M, ArchIII190, KI530, KII111,125, BŽ 31,98, Kin, Vžns, Srd, Mrk, Srj, Lp, Pns, Dbč žr. zaunius 1: Tas žmogus toks zaunà K. Jau jis seniai toks zaunà: kalba, kas tik ant liežuvio pakliūva Skr. Eik tu, zaũna! Vlkv. Trečias čion ėjęsis klebonas buvo dar jaunas vyras, šūtkaunas jo darymuose ir zauna jo žodžiuose LC1880,49.