atsveikinti reikšmė
Kas yra atsveikinti? 1 atsvéikinti tr. 1. LVI199, LL120, Rtr, Š, NdŽ atsakyti sveikinimu į pasveikinimą: Jis pasveikino, aš atsvéikinau, o pažint aš jo nepažįstu Trg. Jaunikaitis galvos linktelėjimu jį atsveikino J.Balč. Atsisveikinę ir atsveikinti išbėgo toliaus į jūres Kel1881,37. Lietuviškai atsveikinti nustemba Klp. ^ Kaip pasveikinsi, teip tavi atsveikins VP21. 2. Sut atsiskiriant palinkėti viso gero: Jis, atsvéikinęs visus, iškako J. Mateušas padarė ... pietus didžius, idant ir mistrą savąjį pagerbtų, ir gentis savas atsveikintų DP512. | refl. tr., intr. H153, R, MŽ325, M, J, LL176, Š, Rtr: Atsisvéikinti nuo ko K. Vaikai atsisvéikino su motina NdŽ. Mirė su visu protu, atsisvéikino su visais Jrb. Teip jis, atsisvéikinęs su savo tėvais, išėjo ing tolimą kraštą BM172(Pmp). Jis juos atsisveikinęs nuėjo pas savo dėdę J.Jabl. Jau nuo pat ryto eina kaimynai pasižiūrėti mirusio ir atsisveikinti jo paskutinį kartą I.Simon. Važiuosu drauge paskujį kartą atsisvéikyties LKT12(Kin). Atsisvéikino gražiai, atsibučiavo, i viskas Rsn. Einu vyrą atsisvéikyt Kbr. Kitas čia daugiau nebūdavo, vienus metus, ir atsisvéikindavo Kv. An darželio reikia eit paverkaut [nuotakai], rūtelės atsisvéikyt Alv. Mirštąs laukininkas pro langą atsisvéikinas nū karvių, nū gyvolių Sg. Neatsisvéikino nei tėvų, nei žmonos, nei nieko Vlk. Taip atsisvéikinęs, jis (gandras) iš urvos lapės išlindo K.Donel. Sustoję pas vartus pagiedojo atsisveikinamą giesmę Ašb. Tas vaikas pasiėmė lazdą, atsisveikino tėvus ir išėjo svieto vandravoti BsMtII138(Tlž). Nuo brolio atsisveikinęs, keliavo vėl namo BsPI14(Rg). Grambuolys nurėpliojo, nieko neatsisveikinęs J.Balč. Jis nuo manęs atstojo n'atsisvéikinęs KI24. Nuėjo brolis atsisvéikyt žvėrių LB163. Palauk, palauk, bernužėli, atsisvéikyt motynėlę DrskD176. Atsisveikyk tėvą, motynėlę, brolį, sesulę, jauną mergelę KrvD120. Reik atsisveikint rūtelių darželį LTR(Ldvn). Šventys ant galvos žalias rūteles, atsisveikysim jaunas dieneles LTR(Klvr). Pakėlęs rankas, atsisveikino nuog jų BPI413. Atsisveikinę vieni su kitais, įėjome į laivą SkvApD21,6. | prk.: Su akims nenoriu atsisvéikint [bežiūrėdamas televizorių] Erž. Jam nelengva buvo atsisveikinti su savo ilgų metų priprastu darbu J.Balč. Ne visi dūmikai ir ne visada gali išsyk atsisveikinti su tabaku V.Kudir. Karo metais Vilius galutinai atsisveikina su savo tautiniais įsitikinimais rš. ^ Ilsisi kaip su spragilu atsisveikinęs KrvP(Nč). Atsisveikink ir gembes (daugiau negrįžk) N. ║ refl. Q593, CII869 prk. numirti. ◊ su šiuõ pasáuliu atsisvéikinti; šį̃ svíetą atsvéikinti; N mirti: Kitas duonos nešėjas nuo nuovargio ar pikto žmogaus rankos atsisveikindavo su šiuo pasauliu LTsIV695. \ sveikinti; antsveikinti; apsveikinti; atsveikinti; išsveikinti; nusveikinti; pasveikinti; prasveikinti; prisisveikinti; razsisveikinti; susveikinti; užsveikinti