bužys reikšmė

Kas yra bužys? bužỹs sm. (4), būžỹs (4) 1. vabzdys, vabalas: Pagauk itą bùžį ir išmesk oran Rod. Žemė sulandžiota bužių̃ (buželių) Vlk. Vai, koks bjaurus bužỹs! Al. Pavasarį visi būžiaĩ išlenda iš žemės Lš. Būžių̃ priviso pilnas svirnas Mrk. ║ vk. Dkš, J utėlė: Eikš, pažiūrėsiu, ar neturi galvoj būžių̃ Rmš. Vaje, kiek tavo galvoj bužiùkų! Kt. 2. kankorėžis, žirginys: Prisirinkom nuo pušelaičių būžių̃ Mrc. Nuo añkslio puola bumbuoriai, nuo eglės būžiaĩ Lp. Po eglėm pilna būžių̃ prikritę Lš. Pilna žemė prikrito bužiùkų Dkš. 3. vaikų baidyklė, baubas, maumas: Neimk, vaike, bužys! Vv. Kai išdykausit, vaikai, bùžį pašauksiu Ig. Neverk, aš tave bùžiui atiduosiu A1885,255. ║ vk. koks nors dygus daiktas: Nekišk pirščiukų – bužỹs (dagys) įdurs Gs. 4. prk. apie piktą, atšakų, pasipūtusį žmogų: Tu prie jo nė nelįsk – žinai, jis toks bužỹs Žvr. Neerzink tu to bùžio (pikto vaiko)! Kt. Eik tu, bužỹ! Klvr. 5. prk. apie mažą vaiką: E tu, būžỹ, kur lendi! Lp. Buvo pirma tokių būžių̃ pilna troba prieję, tai išvijau Lš. O tu, bužiùk, ką čia krapštinėji! Klvr. Oi mani vaikeliai, mani būžẽliai! Vlk. Aš pasupsiu sa[vo] būžáitį mažiuką (d.) Vlk. Tu mano bū́želi! Al. 6. BzF82 dirbtinis paukštis, pakabintas viršuj jaunavedžių sėdimo stalo taip, kad jį galima patraukyti aukštyn bei žemyn ir šokdinti. 7. lazda su gunklu žuvims baidyti: Bužỹs trumpas, nepasiekiu [upelio] krašto Švnč. Nenulaužk bùžio bebužiuodamas! Švnč.

bužys junginiai

• Aleksandras Buzys