dyžti reikšmė

Kas yra dyžti? dýžti, -ia, -ė (-o) 1. tr. BŽ508 dirti, lupti: Rakalis dýžia kumelę, t. y. nuima skūrą J. ║ kapstyti, rausti: Varna dýžia sniegą J. 2. tr. plėšti, dėvėti, nešioti: Kad tik jis apsiauna batus, tai tol dýžia, kol nudyžia Grz. Mantelį tu kasdien dýži Skr. ║ trinti, grumdyti: Sesuo dýžia rankose baltinius plaudama, t. y. trina J. 3. tr., intr. Als, Kl, Mžk mušti, perti, plakti: Reik paleistuvą su rykštėmis, su vyte dýžti, t. y. pliekti, mušti J. Kad negaučio nu motynos dýžti Plt. Dyžė jį be jokios mylaširdystės M.Valanč. | Kad aš tau dýšiu (kirsiu) į snukį, tai kaži kur nusirisi! Skr. | refl.: Tuodu vaikezai, kaip tik susieita, tujau ir dýžas Vvr. 4. tr. srėbti, valgyti, kirsti: Anam ką padedi, tą dýža apsilaižydamas Vvr. Išalkę vyrai tik dýža bulvynę – nespėju nešti Vkš. Ėmiau dyžti tą putrą rš. 5. intr. greitai, smarkiai eiti, traukti, keliauti:kiek todėl nesiginčijęs, dyžiu į miesčiuką LzP. Dýžiau penkias mylias į Priekulę Pln. Jeigu bijai lytaus, tai dýžk namo Grdm. Pranis jau treji metai kaip dýža pas Mortą Kal. Vaikai kožną dieną dýža į mokyklą Kv. Ka vedu dýžėv iš tų kapų! Vž. | Oi, ka čia pradėjo tos mašinos dyžti (važinėti)! Štk. 6. intr. smarkiai lyti: Rugpjūčio pabaigo[je] kaip pradėjo dyžti, kad ir akys apteko Ms. 7. refl. rūpintis, sielotis: Aš turiu dýžtis visu kuomi aplei gyvenimą, t. y. rūpintis ir darbuotis J. Vaikis dýžės dýžės, kad padirbo blogai, t. y. krimtos J. 8. refl. ketinti, rengtis, taisytis: Kaimynas dýžos dýžos ir neprisidýžo tą darbą padirbti, t. y. baudės J. ◊ káilį (nùgarą) dýžti 1. Jnš mušti, perti: Jau Endrė bliauna, matyt, tėvas káilį dýža Vvr. 2. visaip varginti, išnaudoti: Svetimi visą gyvenimą ma[n] káilį dýžė, nabagei Jnš. Dýžė i dýžė jo nùgarą visi, kas norėjo, kaip mokėjo Jnš. \ dyžti; apdyžti; įdyžti; išdyžti; nudyžti; padyžti; pardyžti; persidyžti; pridyžti; sudyžti; uždyžti

dyžti sinonimai

Ką reiškia žodis dyžyti? Visi terminai iš raidės D.