gyvastis reikšmė
Kas yra gyvastis? gývastis sf. (1), gývastis sm. (1) Š, gyvastìs, -iẽs sm. (3a) K 1. gyvybė: Žmogaus gývastis už viską brangesnė Lkv. Kožnam jo gyvastìs malonus KII13. Jame dar gyvastiẽs yra K. Maža gývasties beturiu Ėr. Visa savo gyvastimi vaikas jautė, kad to jis neturėjo sakyti P.Cvir. Tur mokytis, kad ir iš gývasčio Sch109. Aš duosiu valgyti nuo medžio gyvasčio CII190. Mano gyvasčiai graudeno tėvo šaudyklė V.Kudir. Jį begelbėdamas, savo gyvastį padėjo Krkl. Tada viskas miegt, kas tik gyvastį tur BsPI27. Vien gývastį paršiukui atėmei, lašinių vis tiek neturėsi Skr. Ir dovanoja jis kiškiui gyvastį BsPII303. Daugybė lietuvių liepsnose gyvastį baigė (mūšyje su kryžiuočiais) A1884,50. Sušaukė išmintingiausius daktarus – ale jau jam (ligoniui) gyvastį atsako BsPIV110. Žemė gývastim ir meile sualsavo rš. Parjoja nusiminęs, kad jis trijų gyvasčių neturi – liūto, žmonos ir sūnaus (ps.) Šn. Mano gyvastis (širdis) apkarto Prk. ^ Aš jį myliu kaip savo gývastį KII13. Kiekvienas vabalėlis neša gyvastį (gelbstisi nuo mirties) Alk. Jis vos gývastį neša (vos begyvas) Ldvn. 2. gyvenimas, amžius: Į káršatį inėjus, menkas tera">tėra gývastis J. Gerumo man čia gera, kad aš tik savo gỹvasty teip turėčiau Skr. Smūtna mano gyvastelė be tikrų tėvelių Dkšt. Užu blogos gyvastelės gimines užmiršau Dglš. | Savo gývasty pirmą sykį girdėjau tą žodį J. Mūsų gyvastyje tokių svečių neturėjova J. Sūnus griuvo ant žemės ir užbaigė savo gyvastį BsPIII315. 3. silpna, menka būtybė: Tai gývastis – da kimba! Vl. Gývastis, tu gývastis – jis mat padarys! Rs. Tai ir gyvasčiai tie viščiukai! Vl. 4. sing. col. gyvis (vabzdžiai): Kas per baisybė gývasties prisirinko – visos karvės bimbalų nusėstos! Plk.