išmara reikšmė

Kas yra išmara? ìšmara (1) 1. scom. ppr. pl. BŽ82, NdŽ išmirę žmonės: Kas galia eiti į džiovininkų, ìšmarų gyvenimą! Užv. Fiskui tenka išmarų ir šiaip niekam nepriklausą turtai EncVIII275. Čia ìšmarų kiemas, ìšmarų namai, t. y. kur visi išmirę J. Atlykūlis, kurs paliko nuog ìšmarų J. Drabužiai ìšmarų J. ║ išmirusios bitės: Bičių išmaras, sausvyčius virink ir girdyk vaiką nu sukatų (priet.) Dr. 2. scom. lavonas, dvasna, išdvėsėlis: Mirus tėvui, vaikas kaip ìšmara, t. y. kaip lavonas, vaikščio[ja] liūdnas J. Piemenukas nebišdrįso net į akis kam pažvelgti – tokia išmara pasirodė jis pats sau rš. | Ka būtum motriška, būtų ir vištytelis, būtų ir žąsytelis, o dabar išmaros KlvrŽ. 3. sf. ppr. pl. mirusiųjų namai, turtas: Ūkininkų išmaros ir pabėgusių ūkininkų visai apleistos žemės ... atitekdavo valdovui nuosavybe EncVII59. Po Žilienės mirties ūkį išmaromis grafas pagriebs rš. 4. sf. ppr. pl. netekęs savo ypatybių daiktas: Rūgštus pienas belaikomas išeita į išmaras Bdr. Šaltai rūgęs pienas yr lygu ìšmaros Ggr. Ìšmaros verėnas (skystas valgis) J.