liežti reikšmė
Kas yra liežti? 1 liẽžti, -ia, -ė 1. tr., intr. K liežuviu braukyti, laižyti: Su liežuviu liẽžia jautis žolę, o smaližius torielių J. Karvė žemę liẽžia, kur sūrimas išpiltas Žl. Liẽžia kap karvė veršį Dkš. Šuo prikiša snukį prie jos burnos ir liẽžia Skr. Liẽžk su liežuviu, kol išlieši krislą iš akies J. Kai kas nors į akį įkrinta, tai kitsai liežuviu liẽža ir išgabena dulkę Sg. Geras kirvis kaip liežtè liẽža (gerai tašo) Šts. Lapė pribėgusi pradėjo liežuviu liežti [iš ausies iltį] MPs. | prk.: Tuo tarpu ši aistra tik liežė (traukė, glemžė) iš jų pinigus rš. liežtinaĩ adv.: Kad miežio akuotas į akį įkrimta, kitaip negal išimti, kaip tik liežtinaĩ išliežti Kal. | refl. R: Liepsna liẽžias palaipstais į stogą, eina į platumą, o vanduo per pylimą, šančių virvulas, graužias J. 2. tr. prk. graužti, išplauti (apie upę, vandenį): Kiekvieną pavasarį vanduo liẽžia šitą kriaušį – kada nors ir visai ji nugrius Srv. Priėjusi prie kalno, upė liežia ir griauna jį, nunešdama žemes iš dalies į kitą savo pusę, iš dalies į jūrą dumblo pavidalu MTtIV16. 3. intr. R, N gilti, kąsti (apie gyvatę): Gluodenas y[ra] ilgas, liežtè liẽža ans Rt. liežtinaĩ adv.: Gluodenas liežtinai įlieža Štk. 4. tr. laisinti (žemę): Žemę liẽžia, visai nuliežė Nm. 5. ariant ar kasant versti žemę glotniai: Jis ardamas gražiai vagas liẽžia Pls. Plūgas liẽžia šlapią molį Sn. Nauja žagrė ir noragai gerai liežia žemę Rud. Aprūdijus lopeta, tai neliežia gerai Lš. | refl.: Pabalį ariant, puikiai liẽžiasi Lp. Žemė per šlapia – arimas tik liežiasi: reikia palaukt, kol pradžius Šlvn. 6. tr., intr. Rud smogti, kirsti, mušti: Jis, būlo (būlavo, būdavo), kad lieš ką, tai tris vyrus primušdavo Lp. Aš tau kad liešiu akmeniu, tai tu žinosi! Mrk. Jam reikia liẽžt per veidą už tokį darbą Vlk. 7. tr. pasakoti: Tai jau ji liẽžia ir liẽžia tas baikas vaikam Vlk. 8. refl. dailintis, gerintis prie ko: Ana su visais supyko, tai dabar prie manę liẽžias Ktk. \ liežti; apliežti; atliežti; įliežti; išliežti; nuliežti; paliežti; praliežti; priliežti; suliežti
2 líežti, -ta, -o intr. darytis nederlingam: Líežta žemė, be mėšlo kelius metus laikoma J.