mėklinti reikšmė
Kas yra mėklinti? 1 mė́klinti (-yti), -ina, -ino, mė̃klinti 1. intr. Slnt, Rmš, Kl spėti, minti, tarti: Pamatęs drabužį, mė̃klinau, būt mano, būt ne mano J. Maži ratai [aplink mėnulį] spėja lytų, o dideli – tik mėklina rš. Nežinau, kas pavogė, bet mėklinu an jo Nmn. Pieva išganyta, aš mė́klinu keno darbas Mrk. | refl.: Įsispitrėjo Barbė tą Jurgį ir mė̃klinasi jo pati būsianti Šv. Jis mė́klinasi, kad esąs kažin kur tave matęs Brs. 2. intr. Šlvn manyti, galvoti, svarstyti: Aš mė́klinu važiuoti Slnt. Zenonas mė́klina butą pirkti Sr. Mė̃klinu aš, t. y. į kaktą dedu, ar gausiu ar negausiu sau vaikiną J. Jis mė́klino, kad ten būs gerai gyventi Vž. Aš mė́klinu, kad tą akmenį dvijau (dviese) iškelsiav iš duobės Pln. Aš ir mė̃klinau, kad tu tep padarysi Dkš. 3. intr. nutuokti, numanyti, nuvokti: Jis truputį apie šį dalyką mėklina Al. Jis mė́klina, kuriuo keliu eita Švn. Aš mė̃klinu, kas ten pasidarė Mrs. Senis miške dar labai gerai mė́klina Dg. Arklys nor aklas, ale keliu dar gerai mė́klina Dg. Anas nė nemė́klina, kad mes čia ateinam Vj. Aš biskį mė́klinu, kur jis gyvena Nmn. ║ šiek tiek mokėti, įstengti ką daryti: Jis mė̃klina dviračiu važiuoti Bsg. Jis jau kiek mė́klina skaityti Dl. 4. tr. truputį prisiminti: Lyg mė́klinu tave kažin kur matęs Mrj. Dar ir dabar mėklinu visą atsitikimą Mrs. 5. intr. bandyti, mokytis ką dirbti: Parodyk dukteriai, kaip pirštines mezga, ir tegul mė́klina Žl. Mė́klino mė́klino ir gerai išmoko dirbt Žl. 6. tr., intr. BŽ530 stebėti, žiūrėti, dėmėtis: Ant mergos mė̃klina vaikis, t. y. stebas, noria žanytis J. [Vaikinas pradeda] stebėtis į mergas, mė́klinti sau tinkamą mergaitę JR5. | refl. tr., intr.: Didžiai mėklinos, kaip jis budavos sau butą S.Dauk. Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? KlpD9. Kožnas mėklinas apei daiktus paviršutinius M.Valanč. 7. refl. rodytis, vaizduotis: Mėklinasi akyse davatkinas, atsiklaupęs ir žemai tariamajai dūšiai nusilenkęs S.Čiurl. \ mėklinti; įsimėklinti; numėklinti; pamėklinti; pramėklinti; primėklinti; sumėklinti
2 mė̃klinti, -ina, -ino intr. Dgl, Glv išsižiojus, nevikriai eiti, maklinti, vėplinti: Kur tu mė̃klini, ar kelio nėra! Ds. Kur mėklini kaip negyvas, sugrįžk namo! An.