paisyti reikšmė
Kas yra paisyti? 1 páisyti, -o, -ė Skr, Grš, paisýti, paĩso, paĩsė Dkk 1. intr., tr. kreipti dėmesį, reaguoti: Jis maža paiso, kad Mikė visaip jį pradeda šiepti P.Cvir. Petras nepaiso senio atšiaurumo ir dedasi nepastebįs jo piktų žvilgsnių V.Myk-Put. Aš tavo valioj esu, ir gali kalbėti, kaip tau patinka, nepaisydamas, ar mane užgauni V.Krėv. Páisai tu jo! Lp. Ką tu tokio vaiko čia páisai – ką jis padarys! Vv. Mes vieni kitų nepáisėm Rud. Nepaisyk, ką ji tau sako: kas gi nežino jos liežuvio! Prl. Jaučias nepaĩso kelio, jei bus nutrūkęs Vb. Ką ji nori, gali sakyt – jis nieko nepaiso Lkš. Jis visai nepáiso mano žodžių Vrb. Páiso, kad sveikas būtų Arm. Vinculis arimą nepáiso da – jam bile tik suarta Gs. Aš jį labai páisau (vertinu) Šn. ^ Paisyk krasatos, klausk sveikatos Arm. Bėda kojas taiso, tolimo kelio nepaiso KrvP(Klm). Gyveno nūdiena, rytojaus nepaisydamas KrvP(Mrk). | refl.: Jis ir nespáiso, ar apsirėdęs, ar ne Vrn. 2. intr. žiūrėti, stebėti: Páisyk – šoka kap sukirpti Arm. Jūsis ( jūsasis) kap atvažiuoja, tai ir nepáiso ingi seną žmogų Arm. Įlenda medžiagon (į medį) i páiso Arm. Toj senė páiso, ką tu imsi Arm. ^ Darmavam arkliu nepaiso dantysna Arm. | refl.: Ganydamas avis, páisykis, kad neateit vilkas Vrn. ║ tr. [i]ieškoti, dairytis:
2 paisýti, paĩso, paĩsė N, K, paĩsyti, -ija (-yja K, Jrb), -ijo Stl, Up; N 1. tr. Lex41, R8, K daužyti spragilais ar pakartotinai perleisti per mašiną iškultus miežius, kad nubyrėtų akuotai; kulti linų, kanapių, dobilų galvutes, kad atsiskirtų lukšteliai; kulstyti: Paisýk lingalvius, kanapgalvius, grūdus miežių, kad nebūtų akuotų J. Iš nepaisýtų miežių grynų kruopų niekuomet nepadarysi Kv. Šitie miežiai turbūt nepaisyti, kad tiek daug akuotų Čk. Paĩso miežius su kultuvais Kp. Ar jau baigė paisýti paisą? Paį. Dabar dulkių – negali nė išsižioti, bet kas bus, kad pradėsim miežius paĩsyti! Grg. Mergos, sustumkit miežius į krūvą – reikės paĩsyti! Šmk. Jo mašina gerai miežius paĩso Rm. Baltukai (dobilai) reikia mažiau paisýti už raudonuosius: juos perleidai du tris kartus, ir visi išbyra Brt. Gal rytoj pašals, tai paisýsime dobilus, ba jau krūvoj pradėjo šusti Mrj. | prk.: Kaip pradės [viesulas] paisýt, pešiot ... stogus, arbo dangčius, visų triobų BM56. ^ Kult – tai kult, o paisýt – pastaisyt Prng. 2. tr. daužyti, mušti, perti: Jau, matyt, kitaip nebus: pradėsiu kailį paisýti Ll. Kai tiktai supyksta bobikė, tuoj ir paĩso vyrelį iš visų šonų, delną vis pasispjaudydama Vl. | refl.: Vyrai paĩsijas ant rinkos Vdžg. Kad paĩsos paausiuos! Ds. 3. intr. smarkiai ką daryti (valgyti, eiti, pūsti): Po darbo vyrai gerai paĩso Brt. Tai ir paĩsė: vos pilvą beišnešė! Mrj. Nuo keturių kėliaus ir paisiaũ į miestą Vlkv. Kad ims dabar šiaurys paisyti, tai bematant pašals Smn. \ paisyti; apipaisyti; išpaisyti; nupaisyti; papaisyti; parpaisyti; prapaisyti; pripaisyti; supaisyti; užpaisyti
3 páisyti, -o, -ė tr. eikvoti, naikinti.