plaušas reikšmė
Kas yra plaušas? 1 plaũšas sm. (4), pláušas (3), plaušaĩ pl. (4, 3) 1. sing. col. pluoštinio augalo driekos: Plėšinė[je] augusių linų stambesnis pláušas Up. Gerai apdirbtų linų geras ir pláušas Up. | pl.: Aš ne dėl grūdų, o dėl plaušų̃ sėjau kanapius Užv. Sudžiūvusius [linus] ka nurauna, plaušaĩ prastesni Krš. 2. Kos15 šiaip kokio pluošto siūlelis, skaidula: Po ilgo čėso vienas senas žmogus juos pamokino, kad jie imtų plaušų̃ ir nusivytų botagą Sch201. Nusisukčiau plaušų lyną, danu danu vyrą; kaip ta lyna paplūšos, mane vyras pabijos JD330. Šaknų plaušai (bot. šaknų skaidulos, fibrillae) LTII441. Kai kurių augalų plaušai (linų, karnienos plaušai, medvilnės sėklų plaušinės prigimties plaukeliai) naudojami pluošto gamybai BTŽ. 3. pl. Lex13, Q69, R, N, K liepos, gluosnio ar karklo apatinės žievės plonai išplėšta plėša, karna, lunkas: Prisiplėšiau plaušų, galėsim daug kašių pridirbti Čk. Nuo medžio žievė tokiais dideliais plaušaĩs lupasi Gs. Visą liepą nulupo vien plaušáms Vdžg. 4. pl. MŽ, KI173 apatinis, pluoštinis karnos sluoksnis: Kadagio plaušai, sako, tvirtesni, kaip liepos Krkl. Eidamas ant pirtį, neužmiršk paimt plaušų̃, bus geriau su jais nusimazgot Ps. Šluota surišta plaušais Klvr. Plaušų̃ virvė iki sausa laiko – sušlapo, ir mesk Dkš. Sparai po kraiku su čytais kliba supuvę, o viduj visur po stogu latgaliai kaba, su plaušaĩs ar karklais be nėgelių sukabinti K.Donel. Plaušai tos viršutinės tošies apsiauta visą medį S.Dauk. | sing. col.: Riešutas yra apaugęs plaušu, iš kurio suka virves Mš. 5. pl. Š, Jabl plaušinė: Pamuilink ir nutrink man plaušaĩs nugarą Ėr. 6. pl. pluoštinio gaminio atsiplūšojimai: Tos dirbtinės virvės turi daug plaušų Lnkv. 7. skeveldra, atskala, atplaiša: Sakei, kad drūtas akmuva, o kai tik rėžiau kukiu, tai ir sugurėjo in plaušùs Mrs. Perkūnas medį per pusę nulaužė, dabar kyšo stuobrio plaušas kaip šepetys Čk. Pjaunant pailginiu pjūklu, apačioj medžio lieka ilgi plaušaĩ Ds. Koja buvo pamirusi lyg koks malkos plaušas LC1889,17. | prk.: Graudinga daina plėšė sielą į plaušus LzP. ◊ plaušų̃ botãgas (votãgas) nerimtas žmogus, vėjavaikis: Pasileido kai plaušų̃ botãgas Srd. Plaušų botagas – niekas iš jo B. Plaušų votagelis D.Pošk.
2 plaũšas scom. (2) kvailas žmogus: Jin tokia plaũšas Jnš.