priklus reikšmė

Kas yra priklus? ×priklùs, -ì (l. przykry) adj. (4) 1. I, Sz, J, Lkv, Skr, Rd, Jnš, Mrs įkyrus, grisus, nepakenčiamas; nuobodus: Nesikabyk, nebūk toksai priklùs Vlkv. Nereikia būt tokiai prìkliai Rk. Tas kavalierius man baisiai priklùs – sėdi sėdi ir namo neina Slk. Tos musės turbūt prikliáusias sutvėrimas Žgč. Ir prìklios tos rudens dienos! Skr. prikliaĩ adv.: Tas ubagas taip prikliaĩ prašo, jam duonos vis negana Dgl. ║ keblus: Priklùs važiavimas su tokiais ratais Šv. ║ painus: Dešimtnytis yr priklùs austi Kal. 2. brš negražus, nedailus, baisus, atstumiantis, atgrasus: Varlė man prikli pažiūrėti Grz. E, ta kiaulė – tai priklus sutvėrimas Žg. Vyras tai vyras, ale kokia tavo žmona priklì Jrb. Šitas bernas baisiai priklus PnmA. priklù n.: Tokia jau apsileidusi boba, ka priklù veizėti Grg. Taip bjauriai sužalotas, kad net priklù buvo žiūrėti Tršk. prikliaĩ adv.: Taip prikliai nulebedijo tas pirštines, net baisu Jnš. 3. keliantis blogumą, vėmulį, neskanus, bjaurus, šlykštus: Ot prìklūs vaistai – kaip man juos reiks išgert! Jnš. Pelynai gerti toki prìklūs Ktv. Šis obuolys labai priklùs Brt. Man priklì ta šnapšė, negalu aš anos gerti Grg. priklù n.: Nuo tos mėsos net priklù pasidarė Prn. Negaliu valgyt anties kiaušinio: kap tik atsimenu, kad antis varles ryja, tai priklù pasdaro Srj. Po vakarykščio baliaus burnoj priklù Dg. I man nuo tos giros priklù Mžš. Man priklù toj dienoj valgyt, kai kiaulį pjauna Slk. | Ta jų kalba – priklu klausyti Erž. prikliaĩ adv. BzBkIII70: Ji viską prikliaĩ (nešvariai) dirba Gr. 4. kuris greitai bjaurisi: Jie, matai, tokie neprìklūs, tai viską suvalgo Mžš.