sukukti reikšmė

Kas yra sukukti? 1 sukùkti intr. 1. sulinkti, nusvirti žemyn, suklupti linkstant, sugulti (apie prinokusius javus): Miežiai jau visai sukùkę, žemėn sulindę Nmn. Jau kviečiai byra, tik sukùkę visi Bgt. Sugulę, sukùkę tie žirniai – negali papjauti Plv. Visos kanapės sukùko – pernoko Rdm. Žiūrėk, kap avižos sukùko. Aš sakiau, kad reikėjo kirsti anksčiau Brt. Obelų šakos sukùkę Smn. 2. susilenkti, susikūprinti: Dideliu, gana plačiu keliu ėjo minioje vyrai, moterys, maži vaikai ir sukukę seniai LzP. Jos vyras buvo mažas, liesas, dar dvaruos sulinkęs, sukukęs A.Vencl. Ot senas žmogus – jau ir eina sukukęs! Dsm. In senatvę žmogus sukuñka ne iš gerumo – nuo darbų, nuo vargų, nuo ligų Krok. Kaip prispaudė bėdos, tuoj visas tik sukuko Vv. Oi tetule, kokia tu surukus, sukùkus! Kb. Jau tėvulis baigia sukùkti: kupra iššoko kaip pečiadangtė Gdl. | Vaikas iki vidurnakčio sukukęs (užsikniaubęs, užsigulęs) kunkso prie stalo rš. | prk.: Sudribę, sukukę (susmukusios) tos triobos Gs. \ kukti; įkukti; nukukti; pakukti; prikukti; sukukti
2 sukùkti intr. 1. N, LVII174 sukaukti, surikti: Sukuks šunelis prispaustas J. Šuo mušamas sukùko J. Kad drošiu, kad tu sukùksi! Škn. Vilkas sukuñka, o jauniklis negali sukùkti suv. Beklausydamas vilkas pakelia aukštyn galvą ir sukuñka Š. Sukùko sukùko – maniau, kad dega Sb. Tik sukùk, išėjus lauk, aš ir pareisiu namo Skr. 2. sukukuoti: Kukte sukùko kelius sykius gegužė ir apsistojo J. Sušneko žvirblis, sučiulbo kregždė, gegužė sukuko rš. \ kukti; sukukti