ta reikšmė
Kas yra ta? 1 tà (dial.) pron. pos. Mrk, Rod, Žrm, tã Dbč, Grv žr. tavo 1: Ma[no] sūnus ims tã dukterį. Ar eis duktė? Dv. Ta žirniai šiuosmet labai auga Vrn. Ar Mikalia tã sesuva? Vrn. Tà dėdė vakar miške buvo Pun.
2 tà (dial.) conj. žr. 1 tai: 1. Jei nebūs kvailiukas, tà nedovenos DūnŽ. Jei jūs nepazurgosit manie tą princesę, ta jums eis šlektai MitII30-31(Krg). Jei gandras nusitepęs, ta būs lytaus Plt. | Ka žmogus žinotumi, kur pulsi, ta geriau pats atsisėstumi Lpl. 2. Grd Katinas prausas, ta būs svečių Krž. 3. Kad i norėjau, ta bijojau prašyti Krš. 4. Kol ant savęs buvom, ta nu saulės lig saulės [dirbome] Rdn. Ka buvo tos patalkės, tà jau su klumpukais ejėm Skd. 5. Padieniuo ganom, ta ne taip nusibosta Rdn. Laivai galia eiti, ta jau tura būti gili, plati Vkš. Ana, sako, atvažiuos Naujų metų, ta matys Trk. Muno dėdė buvo šiaučius, tà jau pasiūdavo batelius gražius Vgr. 6. žr. 1 tai 7: Tà susimušę, tà susipešę, taip i krokinas DūnŽ. Ta kriaučkai, ta vėl kam – teip i neliko Trk. Raitais kaip kirminas ta vienur, ta kitur KlvrŽ. Nu ans ta į turgų, ta patvarčiais, ta šen, ta ten Als. ◊ tà yrà (ẽsti) žr. 1 tai ◊: Vėdlių gaspadinė, ta yra viešnė S.Dauk. Ir mes esma liudinykais visa, ką Jisai darė žydavos žemė[je] ir Jeruzalėje. Ta esti užmušė ir ant medžio pakabino VlnE57.
3 tà prt. NdŽ, LKKXVIII81 žr. 3 tai: 1. Tas vaikas ta į tėvą daugiau panašus y[ra] Sd. Aš ta mokėjau gerai latviškai, kai bandą ganiau Žg. Mama ta jau po munęs eitum Trk. Ta kas, ka senas! Sakoma yra: po senu – po barzda, po jaunu – po votegu Plt. Ta ans galia supykti, ka paliks be piningo Als. Jis ta mani išvedė, ant plento pastatė – ta daugiau nuejau Mšk. Ta duok šen tą skleinyčia Vvr. Nu ta būk sveikas! (geriant) Trk. Pri Rimkaus ta rods buvo balius! Kl. O jau skanį kąsnelį ta jau nė galvoti nebuvo kūmet Krtn. 2. NdŽ Ištrata lauko, tà liežuvelis! Krš. Ta tavo pasiutimas – visims akis lupa, nepasiduoda DūnŽ. Kas ta kaitris, kas ta giedris oro! JI421. Kas tà brangis javų! J. Ka vyrai, ta vyrai! Kv. ◊ tà ganà sakoma stebintis: Partekę (labai turtingi) žmonys, ta gana! Šts.
4 tà interj. kartojant 1. Mšk nusakomas plepėjimas: Tà tà tà – neužsičiaupa ta tarškalinė Krš. Tà tà tà – paplepėjo i nebliko DūnŽ. Suseina bobutės – tà tà tà, o aš negaliu Kdl. 2. nusakomas mušimo garsas: Spragilai klojime vienodai tvaksi: ta ta ta, ta ta ta rš. Anas paėmė lazdą, ta ta ta – ir atbubijo LTR(Trgn). 3. nusakomas šaudymas, tratėjimas: Kad paleido iš kulkosvaidžių – tik tà tà tà tà Gs. 4. nusakomas kaukšėjimas: Ta ta, tak tak tak kaukši [radijo telefono] zirzeklis rš. 5. NdŽ nusakomas bėgimo garsas: Ans tatėte nutatėjo, t. y. nubėgo ta ta ta J.
ta junginiai
- esmė ta, kad, kalbėti vieną ir tą patį (apie), padaryti tą patį, pastatyti ne į tą vietą, perstatyti/pastatyti ne į tą vietą, tą pačią sekundę, į tą pusę
- Ta Hadžratas, Ta-Dah