vandeningas reikšmė
Kas yra vandeningas? vandenìngas, -a adj. (1) BŽ58, NdŽ, KŽ, -à (3) Š; SD1195, N, M, Rtr, BŽ58, GTŽ 1. gausus, pilnas vandens: Vandenìngas šaltinis DŽ. Seniau balos vandenìngos buvo Rm. Palios turėjo būti dar labai vandeningos LTI177. Daug daugiau Ksaverą sudomino tėvo pasakymai: graži upė, vandeninga ir srauni upė Vaižg. ║ kuriame laikosi vanduo, yra vandens, šlapias: Vandeningas gruntas ŽŪŽ50. Vandenìngasis sluoksnis PolŽ150. Šuliniui vieta parenkama ten, kur arčiau žemės paviršiaus yra vandeningi žemės sluoksniai rš. Vieta neaukšta, ale nevandenìnga Msn. ║ gausus vandens telkinių: Čia vandenìngas kraštas – toli [v]andenio važiuot nereikia Krns. ║ kuris prisigėręs, prisisunkęs ar primirkęs vandens: Pūzras vandenìngas, kaip suspausi – vanduo trykšta J. 2. su dažnais lietumis, lietingas: Nemunas vandeningiausią mėnesį vidutiniškai nuplukdo apie penkis kartus daugiau vandens negu mažiausiai vandeningą mėnesį rš. 3. NdŽ, DŽ1, ŽŪŽ69, Rm turintis savyje daug vandens, skysčio, sulčių, sultingas; pavandenijęs, praskydęs: Vandenìngi obuoliai Brš. Agurkas rūgytas yra labai [v]andenìngas Grv. Čia labai sausi kopūstai, kietūs, ir vandenio neatsiras, aniej tai buvo labai vendenìngi Pv. Šutinamos vandeningos daržovės jų pačių sultyse arba įpylus šiek tiek skysčio rš. Bulvės šiemet neskanios – vandeningos Tr. Šiemet oboliai vandenìngi, išlyti Pv. Nelabai ką iš jų (gervuogių) darydavo – vandenìngos tokios PnmŽ. Negerai surūgęs tas pienas, tai toks vandenìngas Gs. | Vandeningas kraujas (hidremija) V.Laš. Vandenìngos išskyros MedŽ251. 4. prk. apsiblausęs, blausus; blankus: Paskui bus atvestų veršelių, gležnučių, geromis vandeningomis akimis rš. | Panarina galvą ir murkso, įbedęs vandeningą žvilgsnį į pašto popierius rš.
vandeningas junginiai
- vandeningas sluoksnis
- Vandeningas sluoksnis