veblenti reikšmė
Kas yra veblenti? veblénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno DŽ 1. intr. R263,333, MŽ352,447, N, NdŽ, KŽ, Mrj, Iš, Smn, Mrs, Lš, Sn mėgdžioti, su pašaipa kartojant kito žodžius, erzinti, šaipytis: Kad dav[ė] veblént Kč. Tu iš manę dar veblénsi! Lp. Ledokas iškiša liežuvį iš drevės ir veblena – šidina iš griaustinio TDrVI61(Mrk). Nieko jam nepasakysi: veblẽna priešais ir savo daro Vrb. Ar tu man veblensi! Pns. Velnias, iškišęs iš ežero galvą, rodo Perkūnui liežuvį ir veblena pamėgdžiodamas TDrVI66(Šil). | refl.: Tu išmoksi prieš tėvą nesiveblę́t?! Alk. 2. intr., tr. R, MŽ, N, K, Š, Rtr, BŽ32, NdŽ, KŽ neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, murmėti, šveplenti: Aš nieko nesuprantu, ką anas veblẽna Ut. Atbėgo išsigandus, tik veblẽna, o suprast nieko negali Slv. Vaikai liežuvius kyščioja, veblẽna Brb. Ir kad pradėjo visap veblent, kad paskui ateję jau ponai nieko negalėjo suimt, ko jis norėt LTR(Srj). | Įėjus gryčion randi lietuvius, bet visų lenkiška dvasė ir veblena lenkiškai, nors nesupranta nė penktos dalies rš. Ką tu čia veblenì lyg girtas Žmt. 3. intr., tr. pliaukšti, plepėti: Pas mus veblẽna, kad Žemaitijoj yra boba, kuriai apsrodijo Srj. Nei jis žino, nei niek, veblẽna tik, ir tiek Kkl. Nekenčiu dykosios veblént Vžns. Piršlys toliau vebleno, norėdamas jį įžeisti K.Bor. Jie moka maskoliškai, tik nenori kalbėti – maloniaus mat saviškai veblenti A1885,261. ║ Ut, Trgn niekus taukšti, tauzyti: Ką čia veblenì! Dbk. Kaip tai veblena išklydėliai iš švento tikėjimo A.Baran. 4. intr. NdŽ skaityti paskiemeniui, slebizuoti. 5. intr. R279, MŽ374 žliumbti, bliauti. \ veblenti; atsiveblenti; paveblenti; praveblenti; priveblenti; suveblenti