viešės reikšmė
Kas yra viešės? viẽšės sf. pl. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, (4) Jn(Kv), Š, NdŽ 1. L, Rtr, BŽ103, Lkž viešėjimas, viešnagė: Ans važiuoja į viešès J. Aš pas tave ateinu į viešès (į svečius) KI226(Klp). Ar girdi, pati, ant ryto vedu į viešès užprašė BM402(End). Kalėdų antrą dieną liuobam į viešès eiti, kame kur viešėti Plt. Jono, Mikõlo dienos buvo viẽšių dienos Plik.Visu didžiąja jų (lietuvių) linksmybe buvo viešės, beje, pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu S.Dauk. Nevaikščiok nėkados į viešes spaviednės buvęs P. Labai gynė kunegams apsigerti, tankiai į viešes važinėties M.Valanč. Aš pasimislijau pas savo gudročių į viešes eit ir tuom žygiu pasijautot, ką beveikia MitI71(Klp). Ilgas viešes praleidome maloniai rš. Jų bendro gyvenimo ir darbo metai – tai kelionės, parodų rengimas, atostogos prie jūros, viešės pas tėvus rš. Baigė viešes tėviškėje ir tuojau pakilo važiuoti į miestą rš. 2. Rtr vaišės: Ne į viešès atvažiuona – tėvams padėti Eig. Mumis išviliojo an viešių̃ Vn. Viešės jų buvo meilės ženklu, ne žmonystės S.Dauk. Viešes teip didžiai užlaikė, jog tas šeiminykas nemylėjo savo svečio, jei ansai pavaišintas galėjo dar kelties nu skomio, arba stalo S.Dauk. Viešes [lietuviai] užvis užlaikė M.Jan. ^ Viẽšių valgis lig su vartais KlvrŽ. Tik viešių valgis lig su vartais, tik dovanų dovis J. Tiek dovanų dovis, tiek viẽšių valgis tveria SkrT. Neik iš miško nenusireikalavęs, į viešes nevalgęs S.Dauk. 3. S.Dauk, NdŽ, Sv, Sdb samdinių viešėjimas pas tėvus po Kalėdų: Samdytinis par viešès savo numūse yra svečias Kv. Šeimyna į viešès išvažiavo Prk. O kada geruoju išleidai ant atpuskų arba į viešes? Sz. Greit jau viẽšės, tada ir mes galėsim laisviau pagyvent, pailsėt Srv. ^ Par viešès kad kiaulė duonos kepalą neša, tegul neša Šd. 4. etnogr. susibūrimas į vienus namus dirbti vakarais, vakaronės: Mėsiedas kai jau kada esti žiemą, va po Kalėdom, nu tai viešių̃ sueidavom: tai katros megzt susinešam, tai mezgam, kai katros tai ratelius nusineša, tai verpia Plvn. Viẽšės rokuoja, kai sueina kartu verptų: sueinam, pasidainuojam, kartais kokią polką nušoki Alz. Vakare ir berniokai sueina viešių̃ viešėtų Kp. Viešė́m ir galo nebus JT285. Moterys viešių̃ susirinkdavo, vyrai pančius namie sukdavo Kp. Subatvakary eisma viešėt – tai viẽšės Šmn. 5. šventės: Tarp tų metų švenčių, arba viešių, buvo dar, mažne sakau, paviešės, arba gėrynės, su šventinybėmis sunertos S.Dauk. Buvo atliektamos ketverios šventės, arba viešės, nu žodžio visi: jog visi susirinkusys vienas kitą mylėjo linksmindamys S.Dauk. Vainikų šventė, arba viešės S.Dauk.