vilnonis reikšmė
Kas yra vilnonis? 1 vilnõnis sm. (2) 1. KŽ žr. 1 vilnonas: Kad nori rašytą vilnonį, tai daugiau nyčių susiveria Alz. Rožiukė, švytuodama šaudykle ir neatsitiesdama, audė į kvietkas vilnonį V.Kudir. Šią gadynę… [šėlvaseris] vartojamas įžymėjimui peilių ar kitų gelžinių daiktų, taipogi daro geltonai vilnonį A1883, 261. Jaunoji kam vilnonė̃lio davė, kam stuomenis Skrb. Buvo vilnoniùkas toksai lengvas, tai, būdavo, tiktai moki až suknelę dvylika litų Dgč. ║ Nuolatos ji apsivilkusi visokiais vilnoniais, o ant pečių dar užsigobusi skarą J.Balt. Ir vieto[je] puikių rūbų prastu vilnoniu apvilkta būsi P. Vilnonùkas, šiltas toks NmŽ. Vilnonė̃lis NdŽ. 2. LKAI171(Ob, Krns, Alks, Bsg, Rgvl, Ml, Dsn, Švnč, Str, Lz), Pg žr. vilnelė 2: Vilnoniùs merkiam vandenin, kap nurūgsta, tada pasūdžiam ir valgom Dv. 3. bot. šalpusnis (Tussilago): Vilnõnio būna vienas sonas">šonas kap su vilna DrskŽ. Vilnõnį deda anta sopulio DrskŽ. Vilnonùkai žydi geltonai, leidžia žiedukus Azr. 4. prk. brazduotų bulvių kukulis, didžkukulis: Tarkuotų bulbių vilnõniai su varške Vdk.
2 vilnõnis, -ė adj. (2) K, LsB393, J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, vìlnonis (1) KŽ; N, M, L, LL280 1. iš vilnos pluošto, siūlų ar medžiagos padarytas: Vilnõniai, aveliniai siūlai Klt. Vilnõnio siūlo tai milelį ausdavo, glencavoj[o], tai žiba, gražus, ajajai parėdas! Kpč. Vìlnonis audimas dėl šarkų Klp. I ataudas, i metimas – vienas grynas vilnõnis PnmŽ. Tokis vilnõnis andarokas DrskŽ. Turėjau vilnõnį segutį LzŽ. Vilnõnis audinys PolŽ1268. Turiu vilnõnių kojinių, bet kojos nemėgsta labai Ant. Visi vilnõniai drabužiai sukandėjo par vasarą Pln. Išeiginiai [drabužiai] buvo vilnõniai daugiau Slnt. Trijose krautuvėse buvo, nebė[ra] vilnõnių medžiagų, i gan Trk. Juostas audžiau iš vìlnonių siūlų Rod. Anys (divonai) ne vìlnoniai, greitai senėja, šunta. Vìlnoniai tai gerūs Rod. Ka viršus y[ra] vilnonesnis, o apačia marškonesnė, audeklas vadinas sumuštinis Trk. Aprišdavom [dažydami] kiaušinius su vilnoniù siūlu, kad būtų šioks toks margumas Akn. Grizas norint sugydyt, reikia anas raudonu vilnoniu siūlu nurišt LTR(Slk). Nepraryšėjau dar tos vilnõnės skarytės Svn. Baltą skarytę vilnónaitę turiu Rud. Apsisiausk tą vilnonáitį apsiaustaitį Lkv. An galvos užsirišt jau buvo, mergiotėm jau pirkdavo tokių vilnonė̃lių [skarelių] Skrb. Maišeliai tie tokie, kur yra, kaip vilnonẽliai Sd. Gale kojelių karklineliai vyžai, gale galvelės vilnonẽliai autai (d.) Rš. Plonos, ale vilnonýtės skaros buvo, gražios PnmR. Skarelė vilnoniū́tė Klt. Skarytę vilnonùkę apsirišo Vlkv. ^ Aš žiūriu, kap ana (gyvatė) tokia kap vilnõnė atrodo Kzt. Gardu kap vilnõnis autas Azr. Kai vilnõnė pasdarė, kai pagyveno par dukterį Klt. Plikas pūkuoton lenda – koja vilnõnėn pančekon JT93. 2. Kp skirtas vilnoms dažyti: Kažin, vilnõnių juodų dažylų a yra? Mžš. Nori marškonių, nori vilnõnių [dažų pirkti] PnmŽ. 3. su ilgomis vilnomis, gaurais: Noru, ka šuo būtų vilnõnis Všv. ║ su pūkeliais: Toki vilnõniai [kaštavolo] lapai, žali toki, aštrūs Vžn. Vilnõniai grybai (piengrybiai) tokie apžėlę, jie nevalgomi, i gyvuliai nelabai ėda Mžš. Vilnõnė ūmėdaitė LKAI171(Mrc). 4. prk. panašus į vilną, minkštas, pūkuotas kaip vilna: Vilnõnis debesis NdŽ. Toks vilnõnis mėlynas popieris būdavo, cukro galvos suvyniotos būdavo su juo Skrb. 5. prk. nerangus, lėtas: Būt nieko vyras, tik atrodo lyg kokias vilnõnis Pns. Klausyk, kad sakau, nebūk vilnõnė Ssk. 6. LKAI84(Sdb) prk. pagamintas iš brazduotų bulvių su miltais arba kruopomis: Kruopai su tarkuotoms bulvėms – vilnõnė košė Varn. 7. žr. 2 vilnonas 2: Pasiuskiatės su savo vilnõnėms košėms! Trk. 8. prk. pagamintas iš brazduotų bulvių: Ant pietų tik vilnõnių kleckų teįsigalėjo išvirt Sdb.
vilnonis junginiai
- vilnonis rûbas, vilnonis rūbas