šonas reikšmė
Kas yra šonas? šónas sm. (1) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, (3) Ktv, Vn; SD17, Sut, M, L 1. MP146, R, MŽ, LL10, Vrn, Eiš, Aps, Lt dešinė ar kairė žmogaus ar gyvulio, paukščio ir pan. pusė, šalis: Pragilo šónai ligoniui begulint lovo[je] J. Mano šónai buvo pragulėta Nmč. Graužia šónus ripsas, dar tai maltáis (kasytumeis) apsisegęs Kpč. Pasku pamėlenavo ta ranka visa, pamėlenavo tas šónas Vž. Šónu nepagalė[ja]u, buvo smertinė liga Dglš. Aš miegmu an tiesiojo šóno LzŽ. Plaukti šónu, šónais NdŽ. Ans gula ant vienais šónais, reik apsisukti Štk. Per visą naktį neužmigau, varčiausi ant visų šónų Prn. Anta šóno miegčiu LKT385(Drsk). Atsigulk ant šonų N. Senas žmogus dažniau noria an šóno nugriūt (prigulti) Ps. Vartytis nuo šóno ant šóno NdŽ. Turėti, nešioti kalaviją prie šóno NdŽ. Šóne diegia, duria NdŽ. Dieglius šónas šónan kap dav[ė]! Prng. Šónan dieglys koks lenda Klt. Šóno diegimas, dūrimas, smelkimas, vėrimas NdŽ. Į šóną durti N. Nenešk tokio glėbio – dieglį įsikiši šónan Všn. Skerdžius skundėsi, kad jį labai krečia, kaulus laužo ir šoną diegia V.Krėv. Dygulys šone SD96. Iš juokų šónus skauda LKT127(Erž). Šitie net ažu šónų ėmės, kvatojos iš mano dainos Slk. Jau nebegaliu ištvert – šónai paskaudo nuo sėdėjimo Mrj. Man dvi nedėlias sopėj[o] šónas LKKIII200(Lz). In pagalį susdaviau šóną LKT403(Šč). Kol jaunas, gali mandravoti, kaip pasensi – šónų neatkelsi Pln. Ne kartą beržine šónus man apkapó[jo] LKKXIII136(Grv). Vaikas niekur nesiskiria nuo mamos – prie šóno ir prie šóno Ėr. Kaip mun gerai – vienas vaikas pry šóno, kitas pry lovos galo Lkv. Kareivis vienas už vežiką, kitas prie šónui sėdėdavo Bgs. Gausi į (per) šónus NdŽ. Rankas, rankomis į šónus susiremti NdŽ. Ji kumštelėjo, dunkstelėjo jam alkūne į šóną NdŽ. Plaka sau delnais per šónus NdŽ. Tiktai braška šónai – tei žmonių pilna [p]Skr.