žiūra reikšmė

Kas yra žiūra? 1 žiūrà sf. (4) K, LsB228, Rtr, BŽ178, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, (2); Q382, CII201, N 1. sugebėjimas žiūrėti, žiūrėjimas, regėjimas: Gal tą žiū̃rą būtų kiek pataisę daktarai Erž. Ji neturi aiškios žiūrõs Btg. Negaliu pasirašyti – jau žiūrõs neturu Skdv. Žiūros kampas P.Aviž. Geros žiūrõs žmogus yra ir geros regos FT. Iš krašto yra lyg koks daiktas, kuris dar nepatenka į žiūros lauką Šlč. Kurtiniai turi gerą žiūrą, neregiai turi gerą klausą sp. Jau bus pusė metų, kai mano žiūra visai nusilpo rš. Gotiškasis raštas, labai kampuotas ir vingiuotas būdamas, didei žmogaus žiūrą silpnina A1883,22. 2. žvilgsnis: Jo linksma žiūrà – akys visą laiką šviečia Rs. Teip tai ana nieko sau, tik jos žiūrà iš pažemio Ds. Oi mergužėle, oi lelijėle, kam apkerėjo mane tavo žodeliai? Žiūrà akyčių, šypsa lūpyčių mane vilioja tyliai (d.) Jrb. Ir kur ji nekreipė savo žiūros, visur matėsi griovimas sp. O pirma vis tempiau savo žiūrą, besekdamas, kaip pamažu plonėja, pagaliau ir nyksta storos sniego duknos Vaižg. 3. tvarkos priežiūra: Našlei vienai reiks žiū̃rą panešti J. Kokia tenai žiūrà, kai nėra tvarkos Rmš. Jei namuos nebus žiūrõs, vešim į senelių namus Bgt. Tokia jos žiūrà visos kiaulės išdvėstų Rm. 4. DŽ2 fil. juslinis pažinimas, estetinis stebėjimas. ║ M pažiūra: Autorės žiūra natūralistinė ir agnostinė rš. O valdžia juk tur savo žiūrą ir gilius siekius, kurie reik slėpti V.Kudir. 5. apžiūrėjimas: Tarnams ir tarnaitėms ta [prekių] žiūra įvarė nakčia nepaprastų ir fantastiškų sapnų J.Sav. Daviau vaistų be žiūros, ligonio nežiūrėjęs Plng. 6. išvaizda: Taip nu tos žiū̃ros toks jau žiaurus taip atrodė Akm. Katra turi žiū̃rą dailią, statys in gvardijos eilę (juok.) rš. 7. vaizdas: Saulei leidžiantis kartais būna labai graži žiūrà Vlkv. Žiūrą užbaigia aukšti kalnai, už kurių styri snieguotos viršūnės V.Kudir. 8. K, NdŽ, KŽ žiūronas, didinimo stiklas. ◊ žiūrõs mė́nuo (laĩkas Pc, Klov) piršliavimo laikas: Nuo Kalėdų iki Užgavėnių yra žiū̃ros mė́nuo Rm. Dabar žiū̃ros mė́nuo, gražiau pasipuošk Všk. Žiūrėkit, mergaitės, gryčeles dabokit, žiūrõs laĩkas atėjo Pg. Ėjo ėjo par visą žiūrõs mė́nesį ir neištekėjo Pc. Ar ne žiūros mėnuo, kad šalimais nesisėsiu Ėr. Vedys per mėglavimos mergai tėmijas, kokio jijė būdo, kokios išmanės, kokios nešenės, kokiu darbu, ir par žiūrõs mė́nesį mandigauja, kvočia žodžius JR6.
2 ×žiūrà sf. (4) Trgn, (2) 1. Lnkv žr. žiūrė 2: Ana išvirė žiū̃rą iš duonos maišymo, iš tešlos, iš mentalo J. Šiandiej maišėm duoną, ryt ryto reiks žiū̃ros išsivirt Všk. Kepi duonos, virk iš tašlės ir žiū̃ros Rm. Miltų košė rauginta, vadinama žiūrà Ar. Iš ažuraštyniotos duonos verda žiūrą Dv. Žiū̃rą padaro iš duonos maišymo Pn. Šiandie labai skubinau kept duoną, užmiršau ir žiūrõs išvirt Šš. 2. Vdš žr. žiūrė 6: Aš tau kap duosiu, tai nat tu žiūrà paleisi Ktv.

žiūra junginiai

Valentinas Žiūra, Žiūra (Kupiškio r., Kupiškio sen., Palėvenės km.), Žiūra (Kupiškio r., Kupiškio sen., Žiūriškių km.)

Ką reiškia žodis žiūraitė? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai