brūklys reikšmė

Kas yra brūklys? brūklỹs sm. (4), (3) Dr, Skd, Slnt, brū́klis (1), brū̃klis (2) [K], Ml 1. MŽ, Tl, Nmk drūta lazda, žagaras, rykštė, koks įnagis mušti: Čia geras brū́klis, galėtų gerai kam užkalti Grg. Kaip paimsiu brūklį, t. y. ar abrūsą susuktą, ar virvę, ar vėzdą, tai tu kūlvertiniais bėgsi J. Kai aš susisuksiu brū̃klį – tu manęs klausysi! Nm. Kap aš tau paimsiu brū́klį, tai tu rūksi nepasiimdamas (be galvos) Kls. Kad aš tau sugreibusi kokį brū̃klį duosiu, tai tu pamatysi! Škn. Pagausiu brūklį B. Ar tu nori gauti brū́klio (būti mušamas su brūkliu)? Trg. Ot brūklio, brūklio vertas Šln. Bėgdamas atkeršyti, pasisuko į mišką pasigrobti gero brūklio Žem. Brū́kliui du galu – viens man rankoj, antras tau per galvą Krp. Brolis brūklį jau išlaužė, žents per lauką jau išbaužė JD1532. Mes anims su brūkliaĩs gerai šonus apdaužėm Yl. Kariau[ja] daugiaus su brūkliais, nekaip su gelžiniais ginklais S.Dauk. Reikės brū́klį pasiimti, ten yra daug šunų Pln. Žmogus, išsipjovęs gerą karklinį brūklį, eina pri vilko PP57. Žąsis varo brūkliù Kls. 2. trumpas malkinis pagalys: Vienu brūkliù pečiaus nepakūrensi Ml. ║ medžio atraiža: Kiek maistrujo – brū́kliais pečių išsikūrensiu Prng. ║ medžio šaka malkoms: Vasarą ir brūkliais gerai pečių kūrent Dglš. 3. Srj toks pagalys, vartojamas kūlius rišant ryšiui užkišti, brūzgulis: Atnešk brū̃klį, reik kūlys surišt Smn. Su rankom drūčiai kūlio nesuverši, reikia su brūkliù ryšį užkišdinėt Jz. 4. Ūd toks pagalys, rišamas kiaulėms po kaklu: Parišo kiaulei brū̃klį, kad nelakstytų Mrs. 5. Pš įrankis kiaulės snukiui užveržti pjaunant, žniaugas: Su brū́kliu užveržia snukį meitėlio skerdžiant J. Užkėlėt kiaulę skersti, o dar brū̃klio nepadarėt Prn. 6. pagaliukas, įsiūtas vietoj sagos, sprunklis: Įsiūk kelnėsna brū̃klį Mrs. Seni žmonės vietoj sagų vartoja brūklius Rud. 7. Pg medinė velkė: Durys uždarytos ir brūkliù užbrūkliuotos Š. Užbruk brūkliu duris, kad niekas neįlįstų Čb. 8. Všk branktelis avelei pakabinus lupti: Įsprausk gerai brūklẽlį, kad avelė nenukristų – mėsa susipurvins Jnšk. 9. NdŽ arklių šukuojamas šepetys. 10. rš įtaisas langams ar durims uždaryti, špingaletas. ◊ brū́klį kélti kovoti su kuo: Tiktai į dešimtus metus po apvainikavimo Mindaugas tekėlė brūklį prieš savo priešininkus prš. smer̃čio brū́klis eilė mirti: Dabar Bėrantas mirdamas smer̃čio brū́klį tikrai paliko Brasui (po Bėranto mirs Brasas) Kl.

brūklys sinonimai

brūklys junginiai

• Jūrius Bruklys