kiksėti reikšmė
Kas yra kiksėti? 1 kiksė́ti, kìksi, -ė́jo intr. 1. žagsėti: Atsigerk šalto vandenio – ir nustosi kiksė́ti Kp. Kad žagsi žmogus, tai kìksi Ut. Jis kìksi ir kìksi PnmR. Ko čia kiksi kaip višta? Ssk. 2. gargti, kyguoti (gerklei): Boba dusulinga – kiksi Žln. Man šiandie kažkodėl gerklė labai kiksi Ps. ║ girgsėti, kirksėti (apie paukščius): Ko višta kiksi, gal užsirijo? Ps. Kiksi kalakutai sp. 3. kosėti: Dar esi jauna, o jau kiksì kaip sena Ds. Nežinau, ko mano vaikas naktim truputį kìksi Ds. 4. verkti, raudoti pusbalsiu, kiuksėti: Kūdikis kìksi, t. y. rėkia, verkia pusbalsiu, be žodžių J. Gymulys užgimęs kìksi, t. y. verkia J. 5. juoktis, kikenti: Juokias, kìksi kai kokia kiksà Vlk. Merginos kiksėjo, dainavo rš. Gana kiksėti, mergelkos, eikiat gulti verčiau! Šauk. Senis maloniai kiksėjo rš. ^ Kiksėjot an sa[vo] begalvės (iš juoko teko verkti) Vlk. 6. kapoti, kapsėti (kuliant ar pjaunant): Anas sau su kultuvu kiksi ir kiksi Ob. Menkas pjovėjas, kad taip kiksì Jž. 7. eiti tankiais žingsniais; bėgti: Tėvelis buvo jau senas senas, bet dar tvirtai kiksėjo Vaižg. Jau reiks namo kiksė́ti Sv. Žiūrim – anas kìksi vieškeliu Vžns. \ kiksėti; atkiksėti; įsikiksėti; nukiksėti; pakiksėti; prisikiksėti; sukiksėti
2 kiksė́ti, kìksi (kìksia), -ė́jo intr. ketinti ką veikti, kur vykti; būti pasiryžusiam; nerimti, nestygti vietoje, knietėti; labai norėti; rengtis: Ir jis kìksi vesti Pnd. Jau tu senai (seniai) kiksì ženytis Svn. Nerimsta, visas kìksi, kaip greičiau išvažiuot Kp. Jis kìksia rytoj važiuot Kaunan Slm. | impers.: Man baisiai kìksia pasakyt Sb.