plunkti reikšmė

Kas yra plunkti? plùnkti, -ia, -ė 1. tr. Skd, Als pešti plunksnas: Tu plùnki vištą J. Vanagas vištą plùnka Kv. 2. tr., intr. Šts mušti: Pati vyrą plunka J. Gausi plùnkti Skd. | refl.: Anuodu plùnkas Ms. Ką čia plùnkatės kaip du gaidžiu! Sg. Čia dideli kunigaikščiai plùnkės kaip gaidžiai Lpl. Gaidys plùnkas su kurkinu Als. 3. tr. Krš kasti, kapstyti, draskyti: Plùnka vištos daržą – užtvėriau Rdn. 4. refl. atsigulus kapstytis, purinėtis (apie paukščius): Višta plunkias žemėse J. Vištos plùnkas smiltėse Lkv. Išgink tas vištas – kur anos plùnkas darže! Gd. Jei vištos plunkiasi, greitai bus lietaus MTtV120. 5. intr. plaukioti, maudytis: Griuvo upėn plunkti, ir vienas žmuoj nuskendo dugnan Lz. | refl.: Matai, kaip žąsys plùnkas, net vanduo taškos Vkš. Rovė krūmus, kasė griovius ir kūdras, kad gyvuliai turėtų atsigerti, o paukščiai plunktis Vaižg. 6. intr. Kltn, Užv, Dkš, Vlkv sunkiai darbuotis, plušti, plūktis: Ans plùnkia, t. y. smarkiai dirba, iš širdies kasa parkasą J. Plùnka motriškelė par dienas, juk ir be sveikatos tura palikti Vvr. Jis per dienų dienas plunkia ir plunkia Prn. Jau nu saulėtekio plùnku pri šieno Pvn. Dar ir pusbernius atsivedę, plunkė per dieną sušilę Žem. | refl.: Plùnkiaus, darbavaus, o ką gavau? Tl. Ilgai su tuo kelmu plùnkiaus Slnt. Išjoja ar išvažiuoja maž kasdien, o tu, mergele, plunkis po namus Žem. ║ tr. sunkiai ką daryti (ppr. kasti): Griovį plùnkė par visą dieną End. Kaimynas tris dienas šulinę plùnkė Pln. Mama par dienas plùnka roputes Kv. Plùnksi bulves lig apšildamas ir turėsi pramitimą Varn. Reik eiti daržo plùnkti (ravėti) – lig pat akmens yr apžėlęs tas galas Trk. 7. intr. GGA1885,939 sunkiai, vargingai eiti, bristi: Par sniegus, purvus plunkiau, t. y. bridau J. Kad nori, plùnk per tokį purvą Alk. Plùnk, žmogau, dabar tokį kelią! Vlkv. Ir netingėk tiek kelio plunkti! Dkš. Visą dieną plùnkiu, kad net kojas skauda Vv. Kur daba tu plùnki? Erž. Galėtų važiuoti, ale vis da tebeplunka pėsti Kv. Plunkia prieš vėją per laukus, skuba namo Žem. Išdūmė [tėvas] su arkliais, tai teks pėstiems kaip kokiems vargšams į Vidgirius plunkti rš. 8. tr. mynioti, purkuoti: Veizu – gaidys vištą beplunkąs Als. Gaidys mieruo[ja] sermėgą, sparną rėža ir plunka vištą J. \ plunkti; apiplunkti; atplunkti; įplunkti; išplunkti; nuplunkti; parplunkti; persiplunkti; praplunkti; priplunkti; suplunkti