pūzras reikšmė
Kas yra pūzras? 1 pū̃zras sm. (2, 4), pū́zras (1) 1. Kos50, I supuvęs medis, pagalys, puvėsis: Pūzraĩ yra medžiai supuvę J. Medis kaip pūzras, išpendijęs J. Tokių pūzrų̃ visur gausi, iš tokių malkų nei kaitros nėr Trg. Tos malkos tik vieni pūzrai Krs. Su pūzrais pakūrentas pečius nešiltas Ps. Nekišk į krosnį tokius pū́zrus – nedegs Mžk. Čia ne malkos, o pū́zrai, – kas juos pirks! Pšl. Pilną žardieną pūzrų̃ prisivertė, galės kūrenti Šll. Iš pū́zrų namo nepastatysi Varn. 2. medžio puvėsiai bitėms rūkyti, pjaulai: Reikia pū́zro parūkyt, tai bitės nekąs Jrb. Atnešk man dūliui pūzro Paį. Kai užsidega sausi pūzrai, tai nei užgesint negalima Vl. Atnešk pū́zrų, reikia bites smilkyti Skr. Paieškok sausų pūzrẽlių į dūlį, kad geriau rūktų Jnš. Iš kelmo vieni pū́zrai paliko Žgč. 3. supuvęs, aplūžęs daiktas: Tokį pū̃zrą (namą) kas pirks! Grd. Tokį maskvičiuką turia pūzrẽlį Grd. 4. scom. menk. persenęs, sukriošęs, ligotas, silpnas žmogus: Iš jo jau menkas darbininkas, tik pū̃zras beliko Jnš. Dar ir tokiam pū́zruo mergų reikia! Trg. Kas ten kavalierius – pū̃zras, grabe koja Užv. Vienu du pū̃zrai tesam Užv. Ne kur mumis bedės, senus pūzrus (senius) Mžk. ◊ ×pū̃zro šmõtas netikėlis: Pūzro šmotas, – pamanė. – Nei jis man sakos, kiek iš kur gavęs, nei kiek pragėręs Žem.
2 pū̃zras sm. (2, 4) 1. NdŽ pūslė. 2. žr. 2 pūzra 1: Arklio pūzras Skp.