rūpesnis reikšmė
Kas yra rūpesnis? rū̃pesnis sm. (1) DŽ, NdŽ, Vn, Vlkv, rū́pesnis (1) Kv, rūpẽsnis (2) Plik, Trš, Slnt, Ms, rūpesnỹs (3b) Rdn; P, J, G107, BzF166 žr. rūpestis: 1. Ans dirba, turi savo rū̃pesnį Prk. Motriškai smagiau (sunkiau): rūpẽsniai su gyvoliais, su vaikais Jdr. 2. Rūpẽsnis ema, kad reik važiuoti Pln. Paskutinį darbą esi nudirbęs, i be rūpẽsnio Plng. Pavasarį, kol pasisėji, baisiausiai rūpẽsnis ema KlvrŽ. Dabar su grėbimu be rūpẽsnio Grg. Kai jau builes pasisėsma, visi rūpẽsniai atpuls Štk. Vieni vargai, vieni rūpẽsniai senatvelė[je] Jdr. Aš pats dideliai sirgau, rūpẽsnio turėjau Všv. Iš rūpẽsnio galva virpa Rdn. Rū̃pesnį turėjau su tuo apuoku (buvo prijunkęs prie namų) Sg. Mun baisus rūpẽsnis: vaikus vienus palikau Rdn. Esu rū̃pesnė[je], skubu i skubu Rdn. Buvau rūpesnių suspausta ir palikau neišmokusi rašyti Plng. Rū̃pesnis vaikams egzeminas Grd. Ans išsigando, anam toks rūpẽsnis Mžk. Kas tau rūpẽsnis, ką aš dirbu Slnt. Yr viskas įkyrėjusiai. Ka tą rū̃pesnį į kertikę pasidėčio kumet! Šv. O kiek to vargo, kiek tų rūpẽsnių: čia vienas [vaikas] mirė, kitas gimė Krtn. Iš to rū̃pesnio ligą gavo DūnŽ. Rūpesniai daug žmonių numarino, o vis veltui S.Dauk. Vargdienis, žūdamas kasdieną vargūse ir rūpesniūse, tarias taboku lengvinąs savo vargus ir tildąs rūpesnius S.Dauk. Rūpesniais nebsunkinsiu širdies savo I. Niekas jų negal vartoti be baimės ir rūpesnio M.Valanč. Yr rūpesnis bernuželiui, yr rūpesnis balandeliui, kad reiks joti pas mergelę šį pat rudinelį D108. Rūpesnelis tėveliuo, gaileselis motynelei – kur išleisma dukrelę (d.) Rt. Aš turiu širdelėj rūpesnelį, rūtų daržely iškadelę LTR(Kltn). ^ Rūpesniu savą širdį nenuraminsi S.Dauk. Rūpesnis už ligą piktesnis Šts. Rū̃pesnis nebara, nemuša, bet valgyti ir miegoti neduoda Tl. 3. Rūpesniaĩ tie papjauna DūnŽ. Su toms karvėms rūpẽsnis pasiutęs Trk. ^ Kieno vaikai, to ir rūpesniai S.Dauk, Sch101(Rg). ◊ į rū̃pesnį dúoti kelti nerimą: Muni pradėjo į rūpesnį duoti, kad negrįžta Ggr.