šokinti reikšmė
Kas yra šokinti? šokìnti (-ýti Kt; Plv), -ìna, -ìno Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, šókinti, -ina, -ino caus. šokti: 1. R335,358, MŽ448, N, [K], Rtr Par tvorą šokinaũ arklį J. Atjoja bernelis, jaunas nevedęs, šokydams, mokydams bėrą žirgelį LTR(suv.). O kai prijosim žalią girelę, šauniai šokysim bėrus žirgelius LLDII289(Srj). Tę šokino broliai žirgus, šokti nemokančius LTR(Lš). ║ tr. DrskD21 kilnojant sūpuoti: Šokýt vaiką ant kelių Lp. Išvaduos mane tėvas močiutė, kurie mane augino, ant rankelių šokino LTR(Ldvn). [Bernelis] prieš veidrodėlį šokytas, aukso rakteliais bovytas LTR(Švn). 2. Šókins tave iš lovelės, prašys vakarynės JD1494. Buvę žmonių, kurie sergantį drugiu pagriebę iš lovos šokinę, kad pamestų drugys LTR(Šil). 3. intr. šokuoti: Boba pamt kalyštei malkapagaliu pakojėsna – toj tik an trijų šokìna Rod. 4. Srj caus. šokti 5: Anyta marčią šokìns J. Tėvas užsiuto baisiausia: šokìno tą sūnų, klaupt liepė Mžš. Senė jaunąją šokìna Prn. Tas kad šokìnąs bobas, kam atadavė grūdus Slm. Bobų valdžia [namuose], kap jos nori, tep vyrus šokìna (juok.) Srj. Tu mus gana šokinai, kad mes turėjom per tave ir tą dvarą apleisti BsMtI37. ^ Vargas mokina, vargas šokìna BŽ99. 5. [K], L, Ser, Slm caus. šokti 18; šankinti: Žėdnas jauną šokìno ir pinigų davė J. Jau buvo bernas, jau mergas šokìno, ale dar jaunas Dg. Jei valakinė, tai bernai šokìna, pasisodinę kalbina Šmn. Tai kiek jis gali šokìnt: vienąkart išvedė, kitąkart Mžš. Ogi žiūri – tą mergaitę kad šokina, kad šokina velniai LTR(Pnd). Nepažįstamas pradėjo šitą mergaitę šokìntienai (ps.) Dbk. Kaip tas paleidžia, tai kits, ir vis už kiekvieną šokimą vis jam užmokėjo, ir teip šokino iki dvyliktai BsPIV47. Vienon rankelėn mergelę šokìno, kiton rankelėn kardelį smagino DrskD77. Aplink ugnį ugnužėlę martelė šokyta (d.) Mrj. Nešokins tave kas nedėlėlę, nekalbins tavęs meiliais žodeliais Smn. Graži muzika – šokinte šokino klausovus rš. Kai tą mešką šokino, tai vaikų ten, žmonių ten visas kaimas suėjo LTsIV689. Medžioklis ėmė keliauti per žmones, šokindamas savo žvėris J.Balč. | prk.: Vėjas pajūrio smiltis šokina S.Nėr. Vėjas vėl bangas šokina S.Nėr. ║ Kvt mokinti. ◊ ant špỹgų šokìnti lepinti: Tą vaiką ant špỹgų šokìna Kt. pagal̃ (kieno) dūdẽlę šokìnti versti aklai klausyti: Taigi Lievša galėjo tuos žydus šokinti pagal savo dūdelę V.Kudir. \ šokinti; apšokinti; atšokinti; įšokinti; iššokinti; nušokinti; pašokinti; prišokinti; užšokinti