sutąsyti reikšmė
Kas yra sutąsyti? sutąsýti tr. 1. patampyti, patraukyti, supurtyti: Stalas trakt trakt, tai net pasižiūrėsiu, kas jį ten sutą̃sė Aln. Až kriūtinės tik sutą̃sė paėmęs, net špilkelės išlakstė Klt. Kai gerai sutąsiaũ berniūkštį, tuoj prisipažino Dbk. ║ refl. tr. tampant išlyginti, sutvarkyti, sutampyti: Tik susitą̃sė marškinius, pamatęs gražią RdN. 2. R422, MŽ572, N, KŽ sutraukyti: Įtraukdamas galus, nesutąsýk sruogų, gijų J. Sutą̃sė karvė apinestrį Ktk. Karvių razsigyliuota, lenciūgai sutąsýta Rš. Telyčia nutrūkus, virvė sutąsýta Mlt. Voratinkliai sutąsýti Ktk. Aš bernelio paklausysiu, šilko kasnykelį sutąsýsiu (d.) Dglš. Sumušė viedrus, sulaužė nėšius, sutą̃sė pasaitelius (d.) Ck. ║ suardyti: Lieptą sutą̃sė Aps. 3. tampant, tąsant privarginti, prikankinti: Karvė mane labai sutą̃sė Dbk. Kap sutą̃sė, sustūkojo [senelį], tai ir mirė Nč. ║ tąsant, valkiojant nukankinti: Komendotą, gyvą sugautą, sako, būk Algirdas liepęs arkliais sutąsyti S.Dauk. 4. N, NdŽ sutaršyti, sudraikyti, suvelti. | refl.: Susitą̃so tos vilnos – nūsipirko didelį gniužulą Pj. 5. refl. NdŽ, Ds, Vp susipešti, susikibti, susiimti: Kap sustą̃sė bernai terpui savę, tai visi iš veseilios išdundėjo Rod. Už krūtų susitą̃sė vyrai Rmš. 6. NdŽ, DŽ1, Adm sunkiai sunešioti, sutampyti, sukilnoti: Sutąsýk ben keturiasdešim bitonų [pieninėj]! Sug. Kiek akmenų sutą̃sė sklepui! Aln. Kol visas malkas sutąsiau, labai pavargau Skp. Kol sutąsiaũ bulbas naščiais – kakle dūšia (labai pavargau) Ktk. Vakar vištėlius sutą̃sėm, šiandie patys suejo DrskŽ. | refl. tr.: Aš viena šitų maišų nesusitąsýsiu in vežimą Prn. Nor bul'bas sustąsýsim Lp. 7. refl. sunkiai kur suvaikščioti: Vakar Leipalingin sustąsiaũ Lp. Škada mano žygio, tik dovanai sustąsiaũ Kb. 8. sukviesti, suvaryti: Sutą̃sė bobas pirkion iš atšlaimo pietuvyt Ad. 9. traukuliams sutraukyti, suremti: Kap ėmiau vemt, tai mislinau, ką man vidurius sutąsìs per šonus Nč. | impers.: Mañ sutą̃sė vemt Dglš. 10. Lzd šnek. sudėvėti, sunešioti: Megztinio nenuleidžiu nuo pečių – greit sutąsýsiu Ktk. Jau sutąseĩ andaroką, kad naują nupirko Švnč. Tokios geros buvo kelnės, tai sutą̃sė ką bematant girtas Sdk. 11. menk. ilgai artimai draugavus palikti, pamesti, suvedžioti: Argi anas mane paims, tik sudžiūveno, sutą̃sė mane, ir gana Užp. 12. refl. tr. menk. neištekėjus įsitaisyti (kūdikį): Buvo slauna merga, ale kap sustą̃sė benkartą, tai nė vienas in ją neskyšina Rš. 13. suklaidinti: Sutąseĩ mane – dieną sudilau [teisman atvykęs] Srj. 14. Sut susilpninti, sumažinti jėgas, išvarginti: Ligonį važinėdami tik sutą̃sė Prn. | refl.: Pareini šlapias, sustą̃sęs Dbč. 15. su vargu ką sunkiai kramtomą suvalgyti: Kada tu sutąsýsi šitą gaidį?! PnmR. Jis (bebras) tą vištą suėdė, sutą̃sė Grš. Led sutąsiaũ vieną [saldainį], užteks Slm. \ tąsyti; aptąsyti; atitąsyti; dasitąsyti; įtąsyti; ištąsyti; paištąsyti; nutąsyti; panutąsyti; papanutąsyti; patąsyti; partąsyti; pertąsyti; pratąsyti; pritąsyti; raztąsyti; sutąsyti; užtąsyti