patąsyti reikšmė
Kas yra patąsyti? patąsýti tr. Rtr; L 1. NdŽ, KŽ paėmus už ko nors patimpčioti, patraukyti: Ka čiupo močia bart, už kudlų patą̃sė Brž. Paėmęs už drapanų patą̃sė tylomis, kad pas jų ateitumei J. Patą̃so tas duris, patą̃so Krč. Kruopytę patąsýsiu karvės kakeles, tai raudonos pasdaris Aps. | refl. tr. KŽ. ║ pamilžti: Jei nepareisi, aš pats patąsýsiu karvę Snt. Eisiu ožką patąsýt Skr. 2. refl. pasistumdyti, pasimušti: Susikibę pasitą̃sė DŽ1. Anys da pastąsìs: vienas až priekinių kojų, kitas až ažupakalinių (ps.) Slk. 3. NdŽ velkant kiek patampyti, pavalkioti: Karvė neryja, tik lenciūgą patą̃so po žolę Klt. Per rasą patąsiaũ apinastriu Lz. Kad agurkai megztų, reikia patąsyti per ežią vyriškas kelnes LTR(Dgl). ║ pastumdyti: Išeidama laukan, da duoną [krosnyje] patąsýk Ktk. 4. sutraukyti: Ė diedas kap inlipa, tai taip patą̃so gijas – tokis jo audimas Vdš. Atneši iš lauko pantį patąsýtą, mesi agurkuosna – tada agurkų daug Aps. Pamušė viedrus, palaužė nėšius, patą̃sė pasaitėlius (d.) Švnč. Kultuvai patąsýta – nėr kuom kulia Prng. Visas [vyžų] ąsas patą̃sė OG71. ║ suardyti: Geležiniai keliai tada buvo patąsýta, nejo mašinos (traukiniai) Aps. 5. tempiant patiesti, iškloti: Patąsýdavo [drobes ant saulės], ale kiek te laiko, nepasakysiu Vdn. ║ refl. išsidriekti, išdrikti: Pastą̃sęs viršuj [augalas] Ad. 6. kiek tęsiamai tarti: Jiej [kalba] patąsýdami, o mes stačiai kapojam DrskŽ. 7. refl. pasidengti, apsidraikyti: Tai nečystai pjauna – visa dirva šiaudais pastą̃sius Tvr. 8. refl. kurį laiką judėti visu kūnu, stengiantis išjudėti, ištrūkti, iškliūti, pasimuistyti: Prijoja pri miško, pasitą̃so su tuo arkliu ir joja atgal – negalia prajot LKT270(Brž). Taip jo kumelaitė, ilgai dumble pasitąsius, dar labiau nuklimpo LTR. 9. sunkiai panešioti: Tiej runkeliai glėbinykai – patąsýk! Pv. Nemiegosi, tai eikš da patąsýsiu Km. 10. refl. sunkiai padirbėti: Reikia pastąsýt, reikia sunešt šienas DrskŽ. Vasarą pastą̃so kiek vyras Dg. Tegul pati da pasitą̃so su ta karve, aš tai to pieno negaliu gert Slm. 11. refl. menk. pasibastyti, pasivalkioti, paklajoti: Pastą̃sė po svietą, pakeliav[o] ir vė namop atėj[o] LzŽ. Pastąsýt nori visi, kad jau nelikus DrskŽ. Kada parvažiuosiu – nežinau, nes noriu pasitąsyti po baltą pasaulį V.Krėv. 12. menk. pavedžioti draugaujant: Patą̃sė patą̃sė mergiotę ir paliko Aln. | refl.: Pasitąsýti su mergaite NdŽ. Metus pastą̃sėm ir apsiženijom Dg. 13. menk. pašokdinti: Eidavo į tas vakaruškas, koks mažu ir patąsýdavo Snt. 14. refl. pasikankinti, pasitampyti vemiant, bloguojant: Vemt teip nevėmė, ale pasitąsýdavo Slm. 15. menk. varinėjant, siuntinėjant, šaukinėjant pavarginti, patampyti: Par aną didžiojį karą patą̃sė ir manę vokiečiai Antš. Patąsỹs tave po teismus NdŽ. Policija jį gerokai patą̃sė (pakamantinėjo) DŽ1. | refl. NdŽ: Pala, teip greit nesibaigs, ir gerai po teismus pasitąsýsit Srv. 16. Srj šnek. padėvėti. ◊ net žarnelès patą̃sė apie smarkų juoką: Iš juokų net žarnelès patą̃sėm Prng. \ tąsyti; aptąsyti; atitąsyti; dasitąsyti; įtąsyti; ištąsyti; paištąsyti; nutąsyti; panutąsyti; papanutąsyti; patąsyti; partąsyti; pertąsyti; pratąsyti; pritąsyti; raztąsyti; sutąsyti; užtąsyti