verpetuoti reikšmė
Kas yra verpetuoti? verpetúoti, -úoja, -ãvo RŽ 1. intr. P.Skar, DŽ, NdŽ suktis verpetu, sūkuriuoti: Baisu čia plaukt, vanduo teip ir verpetúoja Trgn. Verpetuoja [v]andenėlis, sraujai tekėdamas NS18(Ppl). Ties išsikišusiais akmenimis verpetavo baltos putos J.Dov. Pro šalį nutrinksi sunkvežimis su kupinu kėbulu grūdų, dulkės verpetuoja, plauko ore V.Bub. Siūbuodami, verpetuodami raudoni dūmai aukštu stulpu kyla nuo žemės rš. | refl.: Vėjai verpetavos pry budinkų sąsukų laidare Šts. Vanduo virė, verpetavosi rš. Pamažu jinai (moteris) susmigo į pilką debesiuką, kuris pusračiais verpetavosi į duris L.Dovyd. ║ būti verpeto sukamam: Vainikelis verpetavo, o brolelis galą gavo LTR(Pp). ║ tr. sukti verpetais, sūkuriais: Vėjas sniegą verpetuoja V.Bub. Neša sniegą per laukelius, tarp triobų apstoja, pila pusnis prie ūlyčiom, suka, verpetuoja rš. 2. intr. daugeliui judėti, sukiotis: Sukilo kuisių sankalas: verpetuo[ja], dunduliuo[ja] Ggr. Virš jų galvų verpetavo varnos ir karkė rš. Koridoriumi tarsi upės vaga plaukia mokinių srovė ir verpetuoja ties salės durimis V.Bub. ║ suktis ratu, šokti: Tuoj visi nuėjo verpetuoti LzP. | refl. Vlk. 3. intr. virpėti, drebėti: Kad išgandinai, tai širdis da tebeverpetúoja Pnd. 4. intr. siūbuoti, banguoti, vilnyti, liūliuoti: Anapus upės virš pievų verpetuoja migla rš. Žolė verpetuoja, putoja ir liula, padvelkus vėjui rš. Kiek akys užmatė verpetavo švariai nuplauti dobilų ir vasarojaus laukai rš. Juodos garbanos kaip debesys verpetuodavo plačioje kaktoj V.Myk-Put. 5. intr. susidaryti rumbams: Viršus pusnagos verpetúo[ja], auga vilnėtai Trk. 6. intr. prk smarkiai audringai vykti, reikštis: Jaučiu, kad ima svaigti galva, o mintys verpetuoja V.Bub. Jos gyvenimas neverpetuoja džiaugsmais sp. | impers.: Galvoje tik verpetuoja, tik sukasi rš. \ verpetuoti; suverpetuoti; užverpetuoti