kriušti reikšmė

Kas yra kriušti? 1 kriùšti, -a, -o 1. tr. grūsti piestoje, kad nusitrintų grūdų luoba, kad suminkštėtų plunksnos: Kriuštienę kriùšti KI563. Reikia kriùšti miežių, kad norime grucės virti Skr. Mano duona iš nekriuštų grūdų, nesijotų, nenėkotų Vaižg. Iš šoblinių plunksnų (didžiųjų sparno plunksnų) dirba birbynes, o plunksnų galus kriuša į patalynes Šts. 2. tr. grūsti, trinti, smulkinti: Su menturiu košę kriùša Gršl. Ane, eik bulbių kriušti košei Sd. Košę kriuša, katilaitį pavalkūse ar į klumpius įspraudę Šts. 3. tr. K mušti, daužyti, kulti: Girdėti žvangėjimas ir skambėjimas, kaipo kas pagal šalį daužytų ir kriuštų šimtais butilkų ir stiklų srš. | Čia yr kriuša kriušusi, matyti iš rugių suguldymo Dr. 4. tr., intr. kimšti, murdyti, grūsti; dėti: Į tą vandenį visi rankas kriùša Grk. Kriùša su šluotražiu į akis, mažne ir akis išlėkė laukan Vvr. Kriuša į akis, ir gana Jnš. Nekriùšk taip smarkiai lovos [į kampą] – dar tinką išgriausi! Trg. | prk.: Kriùšo kriùšo piningą (negailėdamas davė, kišo kam, norėdamas laimėti), o vis tiek nėko gera netura Vvr. 5. tr. grūsti, varyti: Kur kriuši gyvulius į tvartą, ar negali lauke stovėti? Jrb. | Tėvas nu pat anksto kriùša ir kriùša (liepia, verčia eiti) į turgų – ir gavau eiti Krtn. 6. refl. murdytis, grūstis, spaustis: Ko čia dabar kriušatės kaip gyvoliai? Vdk. Lytys kriùšasi viena į kitą VšR. Prie jo ir kriušas žmonija P.Vaič. | Galėsi pats kriušties su gyvoliais, ka piemenio nesamdai Šts. 7. tr. Alvt, Gl coire: Šuva kalę kriùša Škn. \ kriušti; antkriušti; apkriušti; atkriušti; įkriušti; iškriušti; nukriušti; pakriušti; parkriušti; prakriušti; prikriušti; sukriušti; užkriušti
2 kriùšti, kriuñša (kriūšta), -o intr. senti, nykti, silpnėti; liesėti: Jau kriūšta žmogelis Kp.