kušėti reikšmė

Kas yra kušėti? 1 kušė́ti, kùša, -ė́jo intr. 1. K judėti, krutėti: Visas gyvis kuša pavasarį, t. y. atgyja jau J. Nekušėk, jeigu daktaras driauda (draudžia)! Mžk. Visi kaip skruzdės prieš lietų kušėjo rš. Kas čia po patalais kùša? Up. Tas katinas įsistebėjo, kad ten kuša juda kaži kas… tiktai kapt! S.Dauk. Sėdėk ramiai, nekušėk – nukrisi! Lkž. Baltrukas, tai girdėdamas, pradėjo kušėti po lova M.Valanč. Važiuoja – vos kuša, tartum į lažą Sim. Senelis dar stiprus, kuša po truputį Mžk. Nė kušėti nekuša – kaip negyvas Vkš. Pamatė medė[je] gandrą pakartą, bet dar gyvas, kùš PP64. Kušė́k, arkleli! Dr. Negaliu įsiūti guziko, o ans kùša Gd. | Stalas kùša (krypuoja, kliba) – negal rašyti Prk. ^ Šiokią dieną ir kūlis kuša Plt. Kuša kaip utėlė po šašu Vvr. Kušu kaip utis kailiniūse Vkš. Kuši kaip utis į Varšuvą LMD(KlvrŽ). 2. daug būti, knibždėti: Vištyčių kuša pašaliai priperėti Šts. Putpelių ant Vidurjūrių krašto kušėte kuša Blv. Ajai, kiek čia tų žmonių, kuša ir kuša – pilnos gatvės! Ms. 3. dirbti, triūsti: Palaukėj būrys žmonių kušėjo, darbavosi LzP. Vis per dieną kušė́jau, t. y. dirbau J. Dirbo, kušėjo kiek galėdamas tėvelis, o sūnus palikimą par gerklę praleido Sd. Kol gyvas, turi kušė́ti Sg. Apsistojai kušė́jęs – veizėk, visi darbai ir stova ant vietos Vvr. Kušamas čėsas (darbo laikas) N. ^ Nekušėsi, neplustėsi – nėko neturėsi Ggr. Kušančiasis prakunta, slinkasis nuvargsta S.Dauk. \ kušėti; atkušėti; pakušėti; sukušėti
2 kušė́ti, kùša, -ė́jo intr. 1. šnibždėti, kuštėti: Jam kušù – eime! Mrp. 2. NdŽ krabždėti, šnarėti. \ kušėti; pakušėti; sukušėti